Trijų opozicinių Seimo frakcijų pranešimas: „Opozicija parengė ir registravo alternatyvų LRT įstatymo projekto variantą"

Reaguodama į valdančiųjų politinės daugumos dominuojamos darbo grupės siūlomą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo konstitucinės doktrinos ir Europos žiniasklaidos laisvės akto neatitinkantį projektą, trijų Seimo opozicinių frakcijų nariai parengė ir registravo alternatyvų LRT įstatymo projektą. Alternatyviu projektu siekiama užtikrinti nacionalinio transliuotojo atsparumą politiniam spaudimui bei įdiegti gerosios valdysenos standartus, numatyti politinės įtakos mažinimą LRT taryboje, ūkinių funkcijų perdavimą naujai steigiamai profesionalų valdybai.

Ypatingai svarbu pabrėžti, kad valdančiųjų teikiamame projekte nuo siūlymų atleisti LRT generalinį direktorių bei draudimo kitų žiniasklaidos priemonių atstovams dalyvauti LRT turinyje, taigi ir konkrečių kritiškų balsų pašalinimo iš eterio – jie neatsitraukė. Valdantieji formaliai paliko 2/3 balsų reikalavimą atleidžiant LRT generalinį direktorių, tačiau atleidimo kriterijai nėra aiškūs. Ne mažiau nerimo kelia ir bandymai riboti kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistų dalyvavimą LRT eteryje. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus. Toks valdančiųjų veikimas ir dirbtinai kuriamos kliūtys – pavojingos ne tik žodžio laisvei, bet ir apskritai demokratijai.

Kaip pabrėžia įstatymo iniciatoriai, opozicijos projektu siekiama sustiprinti LRT nepriklausomumą, aiškiai apibrėžti atsakomybes ir sukurti modernų, skaidrų bei visuomenės pasitikėjimą stiprinantį valdymo modelį, atitinkantį geriausias Europos viešųjų transliuotojų praktikas.

Vienas iš svarbiausių numatomų pokyčių – LRT Tarybos depolitizavimas. Taip pat numatyta mažinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 11 bei trumpinti jų kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų. Svarbiausia, kad valdžios institucijų – Prezidento ir Seimo – deleguojamų atstovų skaičius būtų mažinamas perpus – nuo aštuonių iki keturių: du Respublikos Prezidento paskirti asmenys, du Seimo paskirti asmenys (vienas skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), septynis narius skiria šios organizacijos: vieną – Lietuvos mokslo taryba, vieną – Lietuvos švietimo taryba, vieną – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną – Lietuvos vyskupų konferencija, vieną – Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, du narius – Medijų taryba. Jų kadencija trumpinama nuo 6 iki 4 metų.

Opozicijos pataisomis siūloma, kad LRT valdysena turi būti aiškiai atskirta į dvi tarpusavyje subalansuotas, bet skirtingas funkcines dalis – viešojo intereso priežiūrą ir profesionalų institucinį valdymą.

„LRT valdymas padalintas į Tarybą ir Valdybą, aiškiai apibrėžiant jų kompetencijų ribas bei Valdybos sandarą: ją sudarytų 5 nariai iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių. Ekspertų diskusijose ir Valstybės kontrolės atliktuose vertinimuose pastebima, kad dabartinė Tarybos sudarymo ir narių skyrimo tvarka neužtikrina, kad joje būtų sutelktos profesionaliam instituciniam valdymui būtinos kompetencijos. Dėl šių priežasčių esamas modelis neužtikrina skaidrios, efektyvios ir gerąsias tarptautines praktikas atitinkančios LRT valdysenos“, – teigiama trijų frakcijų registruotame projekte.

Siekiant užtikrinti aukščiausius valdysenos standartus, siūloma, kad Valdybos nariai būtų atrenkami atviro konkurso būdu, remiantis gerosiomis valdymo praktikomis, taikant valstybės valdomų įmonių valdyboms taikomus profesionalumo, kompetencijos ir nepriklausomumo kriterijus. Tai sudarytų prielaidas suformuoti stiprią, kompetentingą ir politinės įtakos požiūriu atsparią Valdybą, galinčią priimti ilgalaikius, LRT tvarumą užtikrinančius sprendimus.

Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Rima Baškienė, Vytautas Juozapaitis, Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, Simonas Kairys, Vytautas Kernagis, Agnė Širinskienė, Daiva Ulbinaitė.