Trišalei tarybai – 30: trys dešimtmečiai dialogo, stiprinančio Lietuvą

Nuo 2025 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Trišalei tarybai pirmininkauti išrinktas Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis.

Lietuvos Respublikos trišalė taryba – tai socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių (centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų) sudaryta institucija. Tarpusavio susitarimais taryba Seimui ir Vyriausybei pataria socialinės, ekonominės ir darbo politikos klausimais.

„Jau 18 metų, kai ŽŪR yra Trišalės tarybos nariai. Šis įsitraukimas leido žemdirbių ir kaimo bendruomenei aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge, atstovauti kaimo gyventojų interesams ir prisidėti prie svarbių sprendimų darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse. ​Trišalė taryba – tai Lietuvos socialinio brandumo indikatorius. Jos stiprybė yra gebėjimas vienyti skirtingus požiūrius siekiant bendro tikslo – orios, stabilios, socialiai teisingos visuomenės. Kai ši taryba veikia sklandžiai ir konstruktyviai, stiprėja ir pati valstybė. Šiandien vykstantys globalūs pokyčiai – skaitmenizacija, darbo rinkos transformacija, klimato iššūkiai – tik dar labiau padidina Trišalės tarybos reikšmę. Todėl būtina: Įtraukti naujus darbo rinkos dalyvius (skaitmeninių platformų darbuotojus, jaunimą, savarankiškai dirbančiuosius); Diskutuoti apie dirbtinio intelekto poveikį, emocinę gerovę ir įgūdžių transformaciją; Tapti aktyvesne informacijos sklaidos ir viešųjų diskusijų platforma. Šiais metais minime ne tik Trišalės tarybos 30-metį, bet ir tris dešimtmečius atsakingo, vertybėmis grįsto dialogo, kuris tapo neatsiejama mūsų demokratijos ir socialinio stabilumo dalimi. Per 30 metų Trišalė taryba tapo brandžios visuomenės ženklu – vieta, kur susitinka skirtingi požiūriai ir gimsta bendri sprendimai”, – pažymi Sigitas Dimaitis.

Kokie iššūkiai ar įtampos dažniausiai kyla Trišalėje taryboje – tarp kurių pusių jie stipriausi?

Trišalėje taryboje, kaip ir bet kuriame socialinio dialogo formate, natūraliai kyla diskusijų ir kartais – įtampų. Tai yra trijų skirtingų interesų grupių – darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės – susitikimo vieta, kur kiekviena pusė turi savo prioritetus ir perspektyvas.

Dažniausiai iššūkiai ir didžiausios įtampos kyla tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų. Tai yra suprantama, nes šios dvi pusės tradiciškai turi skirtingus požiūrius į darbo sąlygas, atlyginimus, socialines garantijas ir panašius klausimus.

Konkretūs nesutarimai dažnai liečia tokias sritis kaip:

• Minimalus mėnesinis atlyginimas ir jo didinimas: Darbuotojų atstovai paprastai siekia didesnio MMA, argumentuodami būtinybe užtikrinti pragyvenimo lygį, o darbdaviai neretai pabrėžia galimą neigiamą poveikį verslui ir užimtumui.
• Darbo kodekso pakeitimai: Bet kokios iniciatyvos keisti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus sulaukia aktyvios reakcijos iš abiejų pusių, nes šie pakeitimai tiesiogiai veikia jų interesus.
• Kolektyvinės darbo sutartys: Procesas, kaip vyksta kolektyvinės derybos ir kokios yra galutinės susitarimų sąlygos, dažnai tampa diskusijų objektu.
• Socialinės garantijos ir išmokos: Klausimai, susiję su nedarbo išmokomis, ligos pašalpomis ir kitomis socialinėmis garantijomis.

Trišalė taryba išlieka konstruktyvaus dialogo platforma. Būtent čia, diskutuojant ir ieškant kompromisų, gimsta sprendimai, kurie yra labiau subalansuoti ir atliepia skirtingų socialinių grupių poreikius.

Ar Trišalė taryba atliepia šiuolaikinės rinkos poreikius? Kokius iššūkius matote?

Manau, kad Trišalė taryba iš esmės atliepia šiuolaikinės rinkos poreikius, nes socialinis dialogas yra būtinas norint suvaldyti rinkos dinamikos keliamus iššūkius ir užtikrinti socialinę sanglaudą. Šiuolaikinė rinka yra nuolat kintanti, ją veikia globalizacija, technologijų pažanga, demografiniai pokyčiai ir kiti faktoriai, kurie kelia naujus klausimus darbo santykių, užimtumo ir socialinės apsaugos srityse. Būtent Trišalė taryba yra ta erdvė, kur šie klausimai gali būti diskutuojami ir ieškoma bendrų sprendimų.

Tačiau, žinoma, yra ir iššūkių, su kuriais susiduria Trišalė taryba ir kuriuos reikia spręsti norint, kad jos veikla būtų dar efektyvesnė ir labiau atlieptų šiuolaikinės rinkos poreikius:

• Rinkos lankstumo ir socialinės apsaugos balansas: Tai yra nuolatinis iššūkis. Rinka reikalauja lankstumo, greito prisitaikymo prie pokyčių, tačiau tuo pačiu būtina užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir stabilumą. Trišalėje taryboje nuolat vyksta diskusijos, kaip rasti šį balansą.
• Naujų darbo formų ir technologijų poveikis: Sparčiai plintant naujoms darbo formoms (pvz., laikinasis įdarbinimas, nuotolinis darbas) ir diegiant naujas technologijas, kyla klausimų dėl darbuotojų teisių, socialinių garantijų ir mokymo poreikio. Trišalė taryba turi aktyviai diskutuoti šiais klausimais ir ieškoti būdų, kaip reguliuoti šias naujas sritis.
• Demografiniai pokyčiai ir darbo jėgos trūkumas: Senėjanti visuomenė ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra didelis iššūkis Lietuvos ir visos Europos rinkai. Trišalė taryba gali prisidėti ieškant sprendimų, susijusių su kvalifikacijos kėlimu, imigracijos politika ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimu į darbo rinką.
• Greitas sprendimų priėmimas: Šiuolaikinė rinka yra labai dinamiška, todėl kartais sprendimai Trišalėje taryboje turėtų būti priimami greičiau ir operatyviau, išlaikant visų šalių interesų pusiausvyrą.
• Visų suinteresuotų šalių įtraukimas: Svarbu užtikrinti, kad Trišalėje taryboje būtų atstovaujamos visos reikšmingos darbdavių ir darbuotojų grupės, įskaitant smulkųjį ir vidutinį verslą, taip pat atstovaujant visiems sektoriams.

Trišalė taryba yra svarbi ir reikalinga institucija, padedanti socialiniams partneriams ir Vyriausybei drauge spręsti šiuolaikinės rinkos keliamus iššūkius. Tačiau, norint išlikti efektyvia ir atliepti nuolatinius pokyčius, būtina nuolat tobulinti jos veiklos mechanizmus, užtikrinti konstruktyvų dialogą ir ieškoti kompromisų, kurie būtų naudingi visai Lietuvos visuomenei.