Spaudos centras
Spaudos centras
Nors Baltijos šalys vadinamos „sesėmis“, naujausi finansiniai duomenys rodo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų elgesys su pinigais skiriasi iš esmės. Kol estai drąsiai neria į akcijų rinkas ir ima didžiausias paskolas, lietuviai lieka ištikimi „pinigų kojinėje“ tradicijai ir yra konservatyviausi taupytojai, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Baltijos šalių gyventojai skolinasi vis ilgesniam laikotarpiui
Duomenų bazės „CEIC Data“ informacija rodo, kad namų ūkių skolos Estijoje sudaro 39 proc. BVP, kai Lietuvoje šis rodiklis siekia 28,5 proc., o Latvijoje – 22 proc., tad estai linkę skolintis žymiai daugiau nei lietuviai ar latviai.
Didžiąją dalį įsipareigojimų visose šalyse sudaro būsto paskolos. Remiantis „Bigbank“ duomenimis, vidutinė būsto paskola didžiausia Estijoje – apie 133 000 eurų, Lietuvoje ji siekia 113 000 eurų, o Latvijoje – 63 000 eurų. Tiesa, šios sumos koreliuoja su bendromis sąlygomis nekilnojamojo turto rinkoje.
Pastebima ir tai, kad Baltijos šalių gyventojai linkę skolintis ilgesniam laikotarpiui. Vartojimo paskolų terminai per 2025 metus pailgėjo 9–12 proc. visose trijose šalyse. Būsto paskolų trukmė ilgėjo Estijoje (+6 proc.) ir Lietuvoje (+3,8 proc.), Latvijoje situacija nesikeitė.
Iš vienos pusės tai gali reikšti augantį optimizmą, kai paskolą planuojama grąžinti anksčiau termino, tačiau daliai klientų tai gali reikšti kiek sunkesnę esamą finansinę padėtį. Žmonės renkasi ilgesnius skolinimosi terminus, kad įmokos būtų mažesnės, ir nebesibaimina ilgesnių paskolų terminų, kiek labiau pasitiki bankais.
„Augančios paskolų sumos ir ilginami terminai yra tiesioginis atsakas į pragyvenimo išlaidas, kurios nuo 2020 m. pradžios bent jau Lietuvoje išaugo daugiau kaip 35 proc. Žmonės, norėdami išlaikyti panašų gyvenimo lygį ar įsigyti didesnius pirkinius, yra priversti skolintis daugiau ir paskirstyti įmokas per ilgesnį laiką, kad sumažintų mėnesio finansinę naštą. Tai yra bendra Baltijos šalių tendencija, kuri iš pasaulinio konteksto taip pat neiškrenta. Tiesa, tai rodo ir išaugusį finansinį raštingumą, nes daugelis šiais laikais jau vengia pasirinkti maksimalią galimą įmoką“, – komentuoja „Bigbank“ vadovas Lietuvoje Rolandas Norvilas.
Lietuviai kaupia atsargiau, o estai vis dažniau aktyviai investuoja
Naujausios „Bigbank“ apklausos rodo, kad didžiausia dalis gyventojų, turinčių santaupų, yra Latvijoje (86 proc.) ir Estijoje (82 proc.), o Lietuvoje ši dalis mažiausia – 71 proc. Tačiau esminius Baltijos šalių gyventojų elgesio skirtumus rodo ne pats taupymo faktas, o būdai, kaip gyventojai laiko savo lėšas.
Visose trijose šalyse populiariausia bent jau dalį santaupų laikyti jokios grąžos negeneruojančioje einamojoje sąskaitoje – tai daro daugiau nei pusė taupančiųjų (52 proc. Lietuvoje ir Latvijoje, 57 proc. Estijoje).
Duomenys taip pat rodo, kad Baltijos šalyse estai yra aktyviausi investuotojai. Net 36 proc. jų investuoja į akcijas, 25 proc. – į fondus. Lietuvoje į akcijas ir obligacijas investuoja 21 proc., o Latvijoje – vos 9 proc.
Kiek stebinti gali tai, kad Latvijoje ir Lietuvoje vis dar populiaru dalį santaupų laikyti grynaisiais – taip daro atitinkamai 30 proc. ir 29 proc. taupančiųjų. Estijoje šis rodiklis kiek mažesnis – 26 proc. Tiesa, prie tokio grynųjų populiarumo iš dalies prisideda ir šiuo metu aktuali rekomendacija dalį santaupų laikyti grynaisiais dėl geopolitinės padėties.
Na, o indėliai populiaresni Latvijoje ir Estijoje. Latvijoje taupomąjį indėlį renkasi 37 proc., o Estijoje – 43 proc. gyventojų. Lietuvoje taupomuosius indėlius naudoja 18 proc., o terminuotuosius – 26 proc.
Pasak „Bigbank“ vadovo Lietuvoje Rolando Norvilo, šie skirtumai atspindi istoriškai susiformavusį požiūrį. „Lietuvoje ir Latvijoje žmonės konservatyvesni, pirmenybę teikia saugesniems, nors ir mažiau pelningiems taupymo būdams, tokiems kaip indėliai ar tiesiog lėšų laikymas einamojoje sąskaitoje“, – teigia R. Norvilas.
Šie duomenys atitinka 2023 m. atlikto Europos Sąjungos finansinio raštingumo tyrimo rezultatus. Tyrimas parodė, kad estai yra vieni iš lyderių Europoje – Estijoje net 87 proc. gyventojų yra finansiškai raštingi. Lietuvoje tokių gyventojų dalis siekia 79 proc., Latvijoje – 75 proc.
„Estijos gyventojų drąsa skolintis ir investuoti rodo greitesnę adaptaciją prie vakarietiško gyvenimo modelio, tačiau kartu ir didesnį pažeidžiamumą ekonominių sukrėtimų metu dėl didesnės rizikos investuojant į akcijas ar fondus. Tuo metu lietuvių ir latvių atsargumas, nors ir apsaugo nuo dalies rizikų, ilgainiui gali reikšti prarastas galimybes auginti savo kapitalą ir atsilikimą nuo infliacijos tempo. Nėra vieno tinkamo kelio, tačiau šios tendencijos aiškiai rodo, kokių finansinio švietimo temų labiausiai trūksta kiekvienoje šalyje“, – reziumuoja R. Norvilas.