Trys mėnesiai be pajamų: tyrimas parodė, kiek lietuvių gebėtų išsiversti
Nors oficiali bankų statistika rodo, kad gyventojų sąskaitose sukauptų lėšų suma nuolat auga, penkerius metus iš eilės atliekamas lietuvių finansinės gerovės tyrimas atskleidžia, kad galinčių bent tris mėnesius išgyventi netekus pagrindinio pajamų šaltinio dalis beveik nekinta. Ekspertai pabrėžia, kad finansinis rezervas yra būtinybė, o ne prabanga. Netekus pajamų ar susidūrus su netikėtomis išlaidomis, santaupų neturintys žmonės rizikuoja greitai įklimpti į finansinius sunkumus, iš kurių išsikapstyti gali būti itin sunku.
Bendrovės „Credit24“ užsakymu šiemet atliktas tyrimas, skirtas nustatyti ir stebėti Lietuvos gyventojų finansinę padėtį, taupymo ir skolinimosi įpročius, parodė, kad bent trijų mėnesių finansinį rezervą netekus pagrindinio pajamų šaltinio turėjo 58 proc. gyventojų. Vis dėlto 17 proc. apklaustųjų santaupų būtų užtekę mažiau nei trims mėnesiams, o 14 proc. jų apskritai neturėjo. Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo gyventojų, galinčių iš santaupų pragyventi ilgiau nei metus – jų dalis išaugo nuo beveik 11 proc. iki 15 proc.
Žvelgiant į kelerių metų laikotarpį, gyventojų, turinčių bent trijų mėnesių finansinį rezervą, dalis Lietuvoje išlieka labai stabili ir svyruoja apie 56–58 proc.
Be to, pastebimas teigiamas pokytis labiausiai pažeidžiamoje grupėje – gyventojų, kurių santaupų užtektų mažiau nei trims mėnesiams, dalis per šį laikotarpį sumažėjo nuo 24 proc. pirmaisiais metais iki 17 proc. naujausioje apklausoje.
Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas, pabrėžia, kad finansinio rezervo dydis priklauso nuo būtinųjų išlaidų ir pajamų stabilumo, todėl svarbu įvertinti savo finansinius įsipareigojimus ir išsikelti realistišką taupymo tikslą.
„Finansinis rezervas suteikia saugumo, kai netenkama pajamų, užklumpa liga ar atsiranda nenumatytų išlaidų. Kuo pajamos mažiau pastovios ar daugiau finansinių įsipareigojimų tenka vykdyti, tuo didesnio rezervo gali reikėti. Pradėti verta nuo realistiško tikslo – pavyzdžiui, sukaupti sumą, kurios užtektų vienam mėnesiui būtinųjų išlaidų padengti, o vėliau šį rezervą nuosekliai didinti. Vienam gali pakakti trijų mėnesių būtinųjų išlaidų rezervo, o kitam saugumo jausmą suteiks tik santaupos, kurių užtektų pragyventi metus“, – sako T. Bataitis.
Kodėl trys mėnesiai svarbūs?
Trijų mėnesių būtinųjų išlaidų rezervas yra plačiai pripažįstamas asmeninių finansų planavimo orientyras, nors tai nėra universali ar visiems vienodai tinkama riba. Finansų ekspertai dažnai rekomenduoja turėti santaupų, kurių pakaktų 3–6 mėnesių būtiniausioms išlaidoms padengti.
„Kodėl būtent trys mėnesiai? Toks rezervas suteikia laiko prisitaikyti prie netikėto pajamų sumažėjimo ar praradimo, ieškoti naujo darbo, susitvarkyti finansus ir išvengti skuboto skolinimosi. Tai ypač svarbu, nes įprastos išlaidos – būstas, maistas, komunalinės paslaugos, transportas ir paskolų įmokos – niekur nedingsta netekus darbo“, – sako T. Bataitis.
Sugedus automobiliui ar buitinei technikai, prireikus skubaus gydymo ar netekus darbo, gali tekti skolintis, naudotis kredito kortele, vėluoti mokėti paskolų įmokas ar taupyti maisto ir kitų būtiniausių poreikių sąskaita. Finansinis rezervas leidžia tokių situacijų metu išvengti skubotų sprendimų ir sumažina nežinomybės keliamą įtampą.
„Vis dėlto trys mėnesiai yra veikiau minimalus finansinio saugumo orientyras, o ne garantija, kad santaupų pakaks bet kokiai krizei. Jei pajamos nepastovios, šeimoje yra išlaikytinių, dideli finansiniai įsipareigojimai arba naujo darbo paieškos gali užtrukti, verta siekti didesnio rezervo – šešių mėnesių ar net daugiau“, – priduria bendrovės vadovas.
Tai patvirtina ir tarptautinė praktika. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) trijų mėnesių laikotarpį naudoja vertindama gyventojų finansinį pažeidžiamumą – ar turimų lengvai pasiekiamų finansinių išteklių pakaktų bent tiek laiko išvengti skurdo.
Prieš kelerius metus atlikta EBPO analizė parodė, kad santaupų, kurių pakaktų bent tris mėnesius išsilaikyti virš skurdo ribos, neturėjo apie 67 proc. mažas pajamas gaunančių, 50 proc. vidutines pajamas gaunančių ir net 20 proc. dideles pajamas gaunančių darbingo amžiaus namų ūkių narių.
Situacija kitose šalyse
Lyginant Lietuvos gyventojų finansinius įpročius su tarptautiniais duomenimis, matyti, kad gebėjimas kaupti rezervus skiriasi priklausomai nuo šalies ekonominio konteksto. Vis dėlto tyrimas, kuriame dalyvavo septynios Europos šalys, Meksika ir Australija, atskleidė, kad drastiškų skirtumų nėra.
Iš kaimyninių šalių didžiausia gyventojų dalis, turinti bent trijų mėnesių finansinį rezervą, yra Lenkijoje – 52 proc. Estijoje tokį rezervą turi 48 proc., o Latvijoje – 42 proc. gyventojų. Pagal galimybę iš santaupų pragyventi ilgiau nei metus taip pat išsiskiria Lenkija – tokį finansinį rezervą turi 19 proc. šios šalies gyventojų.
Tuo tarpu Australijoje ir Meksikoje finansinis atsparumas šiuo požiūriu panašus arba kiek didesnis nei Lietuvoje: bent trims mėnesiams santaupų pakaktų 58 proc. Australijos ir 60 proc. Meksikos gyventojų.
Apklausą „Credit24“ užsakymu 2026 m. gegužės–birželio mėnesiais atliko „Emor“. Joje dalyvavo 1 353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.