Trys tarptautiniai mobilumai per pusantrų metų: VDU politikos mokslų studento patirtys Italijoje ir Kanadoje

„Išvykti tikrai apsimoka – jau vien dėl žmonių, kuriuos sutinki, ir patirčių, kurios praplečia akiratį“, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) trečiakursis Mantas Bonda, šiuo metu pagal studijų mainų programą studijuojantis Kanadoje, tačiau tai – jau trečiasis jo tarptautinis mobilumas iš eilės.

Per pusantrų metų studentas spėjo atlikti „Erasmus+“ praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje, studijuoti politiką Milano universitete ir dabar semestrą praleis Redžainos universitete Kanadoje. Pasak Manto, kiekviena patirtis skirtinga, tačiau visos jos padeda aiškiau suprasti ir savo profesinius tikslus, ir tai, kaip tarptautinės patirtys gali praturtinti jo tolimesnį kelią Lietuvoje.

Atsakingos užduotys ir neįkainojama patirtis

Pirmoji Manto tarptautinė patirtis buvo „Erasmus+“ praktika Lietuvos ambasadoje Italijoje, Romoje. Praktikos vietą jis rado aktyviai domėdamasis galimybėmis ir bendraudamas su dėstytojais. „PMDF nuolat dalijamasi informacija apie praktikas ir darbo pasiūlymus, ypač institucijose, susijusiose su politika. Tereikia pasakyti, kad nori vykti – galimybių tikrai yra. Jei nusiųsi laišką ambasadai, kad nori atlikti praktiką, jie dažniausiai iškart atrašys laimingi, klausdami, kada gali atvykti“, – sako studentas.

Tris mėnesius trukusios praktikos metu jis dirbo kartu su visa ambasados komanda: padėjo organizuoti kultūrinius renginius, bendradarbiavo su kultūros atašė, vertė įvairius dokumentus ir gyvus susitikimus. Viena įsimintiniausių patirčių – vertėjavimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. „Pirma praktika ir iš karto tokia atsakomybė – buvo tikrai nedrąsu, bet kartu tai neįkainojama patirtis“, – prisimena Mantas.

Praktikos metu jam teko atlikti ir emociškai sudėtingesnių užduočių – studentas rengdavo užuojautos laiškus Ukrainos ambasadai Italijoje. „Kai kas kelias dienas susiduri su karo realybe per žuvusiųjų skaičius ir skaudžius žmonių likimus, tai tikrai paveikia“, – sako jis.

Vis dėlto visa praktikos Lietuvos ambasadoje Italijoje patirtis buvo tikrai sėkminga – po jos gavo ir pasiūlymą dirbti.

Italų kalba, akcentas ir šalies pasirinkimas

Italija jam buvo artimas pasirinkimas ir dėl kalbos – Mantas yra pusiau italas, todėl pirmajam tarptautiniam mobilumui rinkosi šalį, kur laisvai galėjo bendrauti vietine kalba. Tačiau studentas pasakoja, kad vis dėlto pusiau itališka kilmė jam nelabai „padėjo“.

„Tai gali būti net tam tikra problema, nes ir Lietuvoje, kai pradedu kalbėti, į mane žiūri kaip į užsienietį, taip ir Italijoje aš atrodau ne vietinis – štai Milane mane dažnai palaikydavo vokiečiu. Tad nei Lietuvoje, nei Italijoje nesijaučiu visada pilnai priimtas“, – apie iššūkius pasakoja studentas.

Praktikos Lietuvos ambasadoje Italijoje metu Mantui teko pratintis ir prie visai kitokio Romos italų akcento. „Buvo tikrai sunku priprasti, tik atvykus pusės to, ką žmonės šnekėdavo, negalėdavau suprasti. O po to, prabuvus ten jau kelis mėnesius, ir mano tėvai, ir kiti giminaičiai Italijoje – visi pastebėjo, kad aš jau ir pats kalbu su Romos akcentu. Buvo gan juokinga“, – šypsosi jis.

Po trijų praktikos Romoje mėnesių Mantas išvyko studijuoti į Milano universitetą, kur keturis mėnesius gilino politikos mokslų žinias.

Draugai svetur ir itališkas gyvenimo ritmas

„Man labai pasisekė, kad buvau susipažinęs su į VDU atvykusiais italų studentais, tad ir Romoje, ir Milane turėjau draugų ir jų šeimų, į kurias galėjau kreiptis pagalbos“, – prisimena Mantas ir pataria visiems, svarstantiems apie tarptautinius mobilumus kitose šalyse, susipažinti su tų šalių studentais, atvykusiais į VDU.

„Jei galvojate apie Prancūziją, Italiją, Ispaniją, tai VDU daugybė iš ten atvykusių studentų. Galima lengvai susibendrauti, jie patys visada ieško, su kuo galėtų kažką nuveikti, pakalbėti, o juk tikrai nepakenks turėti vieną ar du pažįstamus šalyje, į kurią ketinate vykti“, – pataria studentas.

Mantas pastebi, kad šiaurės Italijoje esančiame Milane žmonės labiau „lietuviški“ – kiek šaltesni ir labiau organizuoti.

„O Romoje nežinia, kada tave kažkas pakvies kažkur nueiti pavalgyti, pasivaikščioti. Sunku priprasti prie tokio ritmo. Ir prie paties miesto pločio – visi žmonės labai šilti, draugiški, priimantys, tačiau jų tiek daug, kad per tuos tris ten praleistus mėnesius, atrodo, niekaip negalėjau iš to miesto išeiti“, – skirtumus tarp dviejuose Italijos miestuose sutiktų žmonių prisimena studentas.

Didžiausias studijų skirtumas – tempas ir savarankiško darbo krūvis

Šiuo metu Mantas pagal mainų programą studijuoja Kanadoje – Redžainos provincijoje esančiame universitete visą semestrą toliau gilinsis į politikos mokslus.

Paklaustas, kuo studijos VDU skiriasi nuo Milano ir Kanados universitetų, Mantas įvardija, kad didžiausias skirtumas pasijuto ne paskaitų turinyje, o tempe ir didelio savarankiško darbo krūvyje.

„Kiekvienai paskaitai turi perskaityti po vieną ar du skyrius iš ilgų, komplikuotų mokslinių knygų, tad užtrunka ne tik perskaityti, bet ir suprasti tai, ką perskaitei. Sunkoka išlaikyti tempą, spėti pasiruošti kiekvienai dienai, vis jaudiniesi, kad nieko nepamirštum, nesumaišytum skirtingoms paskaitoms reikalingų skirtingų knygų“, – patirtimi dalinasi Mantas.

Jo teigimu, VDU dėstytojai proporcingiau paskirsto darbo kiekį. „Man atrodo, pas mus dėstytojai labiau tikisi, kad tu pats mokysiesi, pats sieksi toliau domėtis tuo, ką studijuoji. Tai man labiau patinka, yra arčiau mano mokymosi būdo“, – sako Mantas.

Kaip papildomą iššūkį jis įvardija ir studijas Kanados anglų kalba: „VDU mano studijų programa irgi yra vykdoma anglų kalba, bet vis dėlto čia tu girdi savo bendrataučius, o Kanadoje ta anglų kalba visai kitokia. Nors ir pasitikiu savo anglų kalbos žiniomis, vis tiek turiu nuolat išlikti budrus, įsitikinti, kad gerai viską supratau.“

Kanadietiškas šaltis ir be galo draugiški žmonės

Tik atvykęs į Kanadą Mantas buvo nustebintas to, kad kanadiečiai, nors savo būdu šaltesni ir ramesni už italus, vis dėlto yra be galo draugiški: „Nueini į parduotuvę ir visi tavęs klausinėja, kaip laikaisi, kaip tavo diena. Net nežinai, ar jie tikisi pilno atsakymo, ar tikrai dabar turi jiems pasakoti, ką veiki ir kodėl perki būtent šias prekes. Pirmomis dienomis tai buvo labai neįprasta“, – prisimena Mantas.

Taip pat jį nustebino tai, kad oficialių universiteto renginių metu vietiniams žmonėms (čiabuviams) reiškiama padėka už leidimą naudotis jų žeme. „Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje to nėra, juk mes patys esame vietiniai žmonės, tad ši tradicija buvo vienas didžiausių įdomumų“, – pasakoja jis.

Kitas Mantą nustebinęs dalykas – tai, kad universitete daug studentų iš Lotynų Amerikos. „Meksikiečių studijuoja apie 20, o apskritai visų mainų studentų yra 60. Tai šitas meksikietiškas tarptautinių studentų trečdalis palaiko visų energiją ir šilumą“, – pasakoja Mantas. O Kanadoje šilumos tikrai reikia: studentas pasakoja, kad jau spėjo patirti ir –45 ˚C jutiminę temperatūrą.

„Ėjome stebėti šiaurės pašvaistės, bet ilgiau dešimties minučių nebuvo įmanoma lauke išbūti. Nesu niekada tokio šalčio patyręs“, – prisimena jis. Todėl studentas džiaugėsi, kai temperatūra tapo šiek tiek įprastesnė Lietuvai. „Net juokinga sakyti, kad „atšilo“, nes atšilo iki –6 ˚C, bet iš tiesų Kanadoje taip šalta, kad negalėčiau čia gyventi. Italijoje irgi, nes ten per karšta. O Lietuva, temperatūros požiūriu, yra tobulas šių šalių mišinys“, – sako jis.

Privalumai, atsveriantys visas baimes

Paklaustas, ar verta vykti pastudijuoti ar atlikti praktiką užsienyje, Mantas neabejoja. „Manau, visi studentai, net jei ir niekada neišvažiuoja į tarptautinius mobilumus, tikrai žino, kad vykti verta“, – sako jis.

Kaip pagrindinę priežastį, kodėl studentai studijų metu vis dėlto niekur neišvyksta, jis įvardija baimę atsidurti nepažįstamoje aplinkoje. „Tai tikrai nelengva. Man šis mobilumas – jau trečias iš eilės, nes noriu išnaudoti visas galimybes, bet iš tiesų jau šiek tiek vargstu. Vis nauji draugai, nauja aplinka, viskas nauja“, – patirtimi dalinasi studentas.

Tačiau Mantas tikina, kad studentai šių iššūkių neturėtų bijoti, nes galimybės ir pliusai juos atsveria.

„Be to, visada bus žmonių, į kuriuos gali kreiptis pagalbos – ir VDU Tarptautinių ryšių departamente, ir ten, kur vykstama atlikti praktikos ar studijuoti.

O pačiu blogiausiu atveju – visada yra galimybė savo mobilumą atšaukti, jei per sunku, nepatinka kultūra ar kyla kitos bėdos, ir grįžti į Lietuvą“, – pataria jis kitiems studentams, dar tik svarstantiems apie mobilumų galimybes.

Namie – geriausia

Nors Mantas visas tris tarptautinių mobilumų patirtis įvardija kaip itin vertingas, vis dėlto pasakoja supratęs, kad nei Kanadoje, nei Italijoje likti gyventi nenorėtų.

„Kanadoje per šalta, o Italijoje per daug chaoso, per daug žmonių. Nors esu pusiau italas ir su kitais italais tikrai gerai sutariu, vis dėlto kultūriniai skirtumai yra per dideli, ir žmonės čia nelabai rimti laiko nešvaistymo, darbo požiūriu“, – teigia jis ir priduria, kad Lietuvoje gyvenimas paprastesnis, šalis mažesnė, viskas labiau prieinama.

„Ir yra patriotizmas – visgi ne veltui rinkausi politikos studijos ir būtent šioje srityje noriu tęsti savo kelią“, – sako studentas.