TVF: Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, tačiau būtini strateginiai sprendimai siekiant užtikrinti tvarų augimą ir fiskalinį stabilumą

Dvi savaites Lietuvos ekonomiką analizavę Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) ekspertai pateikė išvadas, kuriose teigia, kad geopolitinių įtampų fone Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą išorės sukrėtimams. Prognozuojama, kad šiemet ekonomika ir toliau reikšmingai augs, o infliacija turėtų likti tvariose ribose. Tačiau iššūkių, su kuriais susiduria ekonomika, vis daugėja – didėjančios gynybos išlaidos, prastėjanti demografinė situacija, darbo jėgos pasiūlos pokyčiai. TVF ekspertai pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tolesnį tvarų ekonomikos augimą, būtina spartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą, didinti ekonomikos našumą ir efektyviau valdyti valstybės viešuosius finansus. 

„Lietuvos ekonomika ne kartą įrodė savo atsparumą įvairiems sukrėtimams, tačiau ore tebetvyro išorinės aplinkos neapibrėžtumas. Atsižvelgdami į geopolitinę situaciją ir poreikį stiprinti nacionalinius bei regioninius gynybinius pajėgumus, privalome numatyti tvarius pajamų šaltinius ir efektyvinti pajamų surinkimą, taip pat didinti ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą, priimti būtinus sprendimus struktūrinių reformų srityje, siekiant ir toliau tvirtai laikyti ekonomiką augimo kelyje ir pasiruošti įvairiems ateities iššūkiams“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Nuosekliai stipriname konkurenciją finansų sektoriuje ir geriname paslaugų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Nuo šiemet būsto paskolas galima refinansuoti paprasčiau ir pigiau, o kredito davėjai privalo pasiūlyti fiksuotas palūkanų normas visiems besikreipiantiems dėl būsto paskolos. FINTECH sektoriuje orientuojamės į kokybę ir sėkmingai pritraukiame tarptautinių rinkos lyderių. Ypač džiugu, kad TVF ekspertai įvertino reikšmingą Lietuvos pažangą stiprinant pinigų plovimo prevenciją“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

2024 metais Lietuvos ekonomika augo 2,7 proc., gerokai lenkdama daugelį kitų Europos šalių. TVF vertinimu, 2025 metais Lietuvos ekonomika ir toliau tvirtai išsilaikys augimo kelyje, augimas turėtų siekti 2,8 proc., o infliacija, nors ir šiek tiek didės, bus kontroliuojama ir sieks 3,1 proc.  Ekonomikos augimą skatins didėjantis gyventojų vartojimas, augančios realiosios pajamos ir viešojo sektoriaus investicijos, remiamos ES lėšomis. Tačiau Lietuva turi būti pasiruošusi galimoms rizikoms, tokioms kaip geopolitinis susiskaldymas ir įtampa, tarptautinės prekybos neapibrėžtumas ir gausėjantys suvaržymai, demografiniai pokyčiai, kurie gali neigiamai paveikti darbo rinką, investicijas ir produktyvumą.

Nors pajamų surinkimas šalyje ir didesnis, nei planuota, valdžios sektoriaus deficitas bei šalies skola visgi didėja – tai daugiausia lemia pensijų, socialinių išmokų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas. Turint omenyje didėjantį gynybos finansavimo poreikį – planuojamą gynybos biudžeto didinimą iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2026–2030 metais, artimiausiais metais fiskalinė politika turės būti tvaresnė, reikalaujanti papildomų pajamų ir efektyvesnio viešųjų išlaidų valdymo. 

Siūlomi mokesčių sistemos pokyčiai, kurie šiuo metu svarstomi Lietuvos Respublikos Seime – didesnis progresyvumas, mokesčių lengvatų peržiūra, pelno ir nekilnojamojo turto apmokestinimas – yra žingsnis teisinga kryptimi. Vis dėlto, TVF teigimu, šie pokyčiai turėtų gana ribotą poveikį valstybės biudžeto pajamoms. Todėl TVF skatina siekti dar progresyvesnės gyventojų pajamų mokesčio sistemos, kuri būtų socialiai teisingesnė ir mažintų pajamų nelygybę. Taip pat būtina spręsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo atotrūkio problemą, siekiant padidinti biudžeto pajamas ir stiprinti šalies fiskalinį stabilumą. Be to, TVF pabrėžia, kad kartu su pajamų didinimu svarbu taikyti ir išlaidų valdymo priemones – didinti išlaidų efektyvumą, optimizuoti sistemas įvairiose srityse, įskaitant sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sritis.

Daugiapakopės pensijų sistemos stiprinimas padėtų sumažinti vidutinės trukmės viešųjų išlaidų naštą, kurią stiprina nepalankūs demografiniai šalies pokyčiai – senėjanti visuomenė ir augančios pensijų išlaidos. Šiuo metu svarstoma II pensijų kaupimo pakopos reforma, numatanti savanorišką dalyvavimą pensijų kaupime ir platesnes jo nutraukimo galimybes, tikėtina, gali reikšmingai paveikti viešuosius finansus ir pajamų pakeitimo normą senatvėje, todėl TVF ragina atsakingai įvertinti visas galimas šios reformos socialines ir fiskalines pasekmes.

TVF taip pat skatina atkreipti dėmesį į struktūrinių šalies reformų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti produktyvumo didinimą, investicijų gerinimą ir darbo rinkos stiprinimą. Svarbu užtikrinti tinkamas finansavimo priemones mažoms ir vidutinėms įmonėms, skatinti inovacijas, skaitmenizaciją ir dirbtinio intelekto pritaikymo galimybes. Be to, itin svarbus tinkamas ir efektyvus migrantų integravimas į darbo rinką, siekiant užtikrinti mažėjančią vietos darbo jėgos pasiūlą.  

Energetinio saugumo srityje Lietuva pasiekė reikšmingų rezultatų – 2025 metais Baltijos šalys visiškai atsijungė nuo Rusijos elektros sistemos, ženkliai išaugo atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai. Vis dėlto klimato kaitos rizikos lieka aktualios, todėl žaliajai transformacijai ir prisitaikymo priemonėms turi būti skiriamas nuoseklus ir tinkamas dėmesys kitų struktūrinių reformų ir valstybės išlaidų poreikių fone. 

TVF vertinimu, bankų sistema ir toliau yra likvidi ir gerai kapitalizuota, todėl yra tinkamai pasirengusi netikėtiems sukrėtimams atremti. Bankų pelningumo lygis, nors 2024 metais kiek mažėjo dėl mažėjančių bazinių palūkanų normų, ir toliau liks aukštas. Atsigaunanti kredito paklausa ir mažėjančios palūkanų normos skatino tiek įmonių, tiek gyventojų skolinimąsi, o būsto rinka tampa aktyvesnė ir kainos auga nuosaikiai.

TVF pabrėžia, kad finansų sektoriaus rizikos šiuo metu yra tinkamai valdomos, tačiau būtina ir toliau stiprinti kibernetinį atsparumą, tęsti reikšmingą pažangą kovos su pinigų plovimu srityje, ypač atsižvelgiant į augantį finansinių technologijų sektorių. Taip pat būtina ir toliau akylai stebėti rizikas, kylančias finansiniam stabilumui.

TVF nare Lietuva yra nuo 1992 metų. Šiuo metu TVF priklauso 191 šalis. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.