Tyrimai atskleidžia: biostimuliatoriai padeda greičiau sudygti sėkloms, leidžia užauginti didesnį derlių

Nors visas ūkininkų dėmesys dabar sutelktas į javapjūtę bei jos iššūkius, vos po kelių savaičių prasidėsiantis ruduo paskatins vis dažniau pagalvoti ir apie laukiančią sėją. Žemės ūkio ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien tik pasėti sėklas nepakanka – būtina pasitelkti ir tinkamas agrotechnologines priemones, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. 

„Rudenį, pasėjus javus ir kitus augalus, vienas svarbiausių agrotechnologinių darbų – suformuoti stiprų pasėtų augalų imunitetą, kuris padėtų atlaikyti nenuspėjamas žiemas. Sėklai nugulus į dirvą, ji negali joje užsilaikyti, nes dirvoje vykstantys procesai paveikia kiekvieną gyvybės formą. Vienas iš būdų – kuo greičiau sudaiginti sėklas ir padėti joms pirmuosiuose augimo tarpsniuose išvystyti pilnavertę šaknų sistemą. Tam gali praversti sėklų biostimuliatoriai, kurias ūkininkai dažnai vadina „beicų priedais“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Kaip teigia G. Pšibišauskienė, pilnavertė šaknų sistema ne tik suteikia daugiau stabilumo pasėliams – taip mažinama išguldymo rizika, bet ir padeda geriau pasisavinti dirvoje esančias maistines medžiagas. Tai, anot jos, leidžia ūkininkams tikėtis kur kas geresnio derliaus.

Atlikti tyrimai įrodo biostimuliatorių veiksmingumą

Pasak „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus, biostimuliatorių veikla yra pagrįsta mikro ir makro elementų, jūros dumblių, fitohormonų, mikroorganizmų ir aminorūgščių poveikiu sėklos sudygimui ir daigų augimo aktyvavimui.

„2024–2025 metais kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės institutu atlikome tyrimus, remiantis kuriais galima teigti, kad skirtingos sudėties biostimuliatoriai ne tik padidina žieminių kviečių žaliąją masę, bet ir jų šaknų masę. Praėjusių metų lapkritį atlikus cukraus kiekio matavimus nustatyta, kad „IKAR BIGO Roots“ biostimuliatoriumi apdoroti pasėliai sukaupė didžiausią cukraus kiekį – nustatytą normą jis viršijo 15 proc.“, – teigia A. Lukoševičius.

To paties tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pasitelkus kitus biostimuliatorius – „YARA Vita Seedlift“ kartu su „BIO NPK POWER S“, cukrus skatinamas kaupti ilgesniame intervale. Be to, taip ypač stipriai skatinamas šaknų ir žaliosios masės augimas žieminių kviečių krūmijimosi metu.

„Pernai, kai turėjome tikrai sausą rudenį, jau paminėtas „IKAR BIGO Roots“ (panaudojimo norma – 1,0 litro tonai) ypač efektyviai skatino dygti sėklas, taip pat augti kviečių daigus ir jų šaknis, vėliau padėjo kviečiams antžeminėje dalyje sukaupti daugiau cukraus. Palyginti su įprastai beicuotomis sėklomis, biostimuliatoriais apdorotos sėklos leido pasiekti 23 proc. didesnę augalų masę, o sausąją šaknų masę – net 61 proc. didesnę. Kiekviena agrotechnologinė priemonė yra svarbi dedamoji dalis, kuri leidžia kiekybiškai arba kokybiškai padidinti derliaus potencialą. Mūsų skaičiavimais, pasitelkus biostimuliatorius, žieminių kviečių derliaus prieaugis gali siekti nuo 5 iki 15 proc.“, – tvirtina ekspertas.

Kokybiškoms sėkloms reikia kokybiškos aplinkos

Tam, kad turimos sėklos tinkamai sudygtų, būtina kokybiškai paruošti dirvą: tai apima ne tik naudojimąsi žemės ūkio padargais, bet ir aplinką, kurioje pasėti augalai turės praleisti 10–11 mėnesių.

Pasak G. Pšibišauskienės, naujos agrotechnologinės priemonės, kaip mikrobiologiniai preparatai, atlieka nematomą ir sunkiai suvokiamą darbą dirvoje: saugo augalus nuo patogenų, skaido organines medžiagas iki prieinamų junginių, tręšia dirvą ir dar daugiau.

„Privalumų yra dar daugiau, tačiau vienas svarbiausių – jau paminėtų procesų skatinimas. Šiuolaikinėse agrotechnologijose, kaip ir žmogaus gyvenime, nevaldomas yra laikas. Tačiau mikrobiologiniai produktai, tokie kaip skirti skaidyti šiaudus, geba valdyti laiką“, – teigia agrotechnologijų ekspertė.

Drėgmės perteklius – iššūkis ir sėjai

Jei ankstesni metai išsiskyrė savo sausumu, šių metų vasara – itin lietinga. Šiuo metu dirvos vandeninė talpa daugelyje rajonų yra prisotinta: grioviai, upės, tvenkiniai ir žemumos – vandeningos. Kaip teigia „Linas Agro“ atstovė, kol vanduo vis dar geriasi į žemę ir bando patekti į nutekėjimui patogias vietas, o augalai kitam sezonui – dar nepasėti, azoto ir kitų makroelementų stygiaus kol kas nejaučiama.

„Azotas – vienas svarbiausių makroelementų, reikalingų dirvoje esantiems mikroorganizmams, kurie skaido organinę jos dalį. Tačiau dėl didelio vandens pertekliaus azotas gali būti nuplautas į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kurių jauni augalai rudenį neturės galimybių pasiekti. Todėl tiek azoto, tiek ir kitų mikroelementų įnešimas į dirvą dabartinėmis sąlygomis – itin aktualus“, – sako G. Pšibišauskienė. 

Anot A. Lukoševičiaus, didelį kiekį azoto sudėtyje turinčios organinės trąšos yra tvarus ir efektyvus pasirinkimas rudenį tręšti žieminių rapsų ir javų pasėlius. Pavyzdžiui, „Green Circle NS 12-34“ trąšų sudėtyje yra net 12 proc. azoto ir 65 proc. organinių medžiagų, taip pat amino ir huminių rūgščių.

„Organinėse trašose esantis azotas nėra išplaunamas lietaus, tačiau efektyviai yra sunaudojamas augančių augalų. Dėl didelio azoto kiekio šios trąšos ne tik užtikrina intensyvų pradinį augalų augimą, bet ir praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis. Tai leidžia pasiekti ilgalaikį dirvožemio gerinimo efektą ir augalų derlingumo padidėjimą. Tačiau rudeninio tręšimo norma neturėtų viršyti bendros, 50 kg vienam hektarui azoto, siekiančios veikliosios medžiagos kiekio“, – teigia ekspertas.

Reikės susitvarkyti su šiaudais

Be drėgmės pertekliaus, šiemet pasėliai išsiskiria ir didesniu augalų bei liekanų santykiu. Ekspertų teigimu, jei aukštas drėgmės lygis išsilaikys ir rudenį, po javapjūtės dirvoje liekantys šiaudai bus tik iš dalies suskaidyti mikroorganizmų. Tačiau, anot jos, didesnė nei įprastai šiaudų masė taps kliūtimi įprastam sėjomaininių augalų augimui.

„Nukūlus drėgnus augalus gausi masė ne tik blogai susmulkinama kombaino, bet ir sugula ant dirvos netolygiais sluoksniais bei kiekiais. Tokios šiaudų sankaupos skatina kauptis drėgmei ir formuotis puvimo procesams. Todėl po sėjos patartina naudoti ne tik azoto preparatus, bet ir specialius biologinius augalų liekanų skaidymo produktus, pavyzdžiui, „BioTero“, juos  po žiemkenčių sėjos papildant daugiafunkciniais mikrobiologiniais produktais, tokiais kaip „BIO NPK POWER S“. Rekomenduojama „BioTero“ norma – 0,5 kg,  „BIO NPK POWER S“ – 0,25 kg vienam hektarui. Tačiau įvertinus dabartines sąlygas, 1 tonai šiaudų reikėtų mažiausiai 100 g  „BioTero“, – pataria ekspertė. 

G. Pšibišauskienė taip pat paaiškina, kad mikrobiologinių augalų liekanų skaidytojų naudojimas kartu su azotu yra kur kas efektyvesnis nei jų naudojimas atskirai. „Toks derinys sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmų veiklai ir spartesniam augalinių liekanų, ypač šiaudinių (kviečių, kukurūzų ir kt.), skaidymui. Jis imituoja natūralias dirvožemio ekosistemas, tačiau yra žymiai koncentruotesnis ir labiau valdomas: tai – tvarus, inovatyvus ir agronomiškai pagrįstas sprendimas šiuolaikiniam ūkiui.“

Apie AB „Linas Agro“

AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.