Tyrimas: 2 iš 3 gyventojų pripažįsta − tvarumo iniciatyvos turi įtakos renkantis paslaugos teikėją

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 7 iš 10 šalies gyventojų produktus ar paslaugas bent kartais renkasi atsižvelgdami į jų tvarumą – kilmę ir gamybą, poveikį aplinkai ir visuomenei. Vis tik dauguma, tai yra 6 iš 10 respondentų aktyviai neieško informacijos apie tai, koks prekes ar paslaugas siūlančios įmonės indėlis socialinės atsakomybės ir tvarumo srityje: tą daro vos kas dešimtas vartotojas šalyje. Kokią žinią tai siunčia verslo įmonėms? 

„Šio tyrimo rezultatai atsiskleidė įdomų kontrastą − nors tvarumas vartotojams yra svarbus, tačiau tik kas dešimtas respondentas pats aktyviai ieško informacijos apie tai. Galima daryti prielaidą, kad vien rūpintis verslo, prekių ar paslaugų tvarumu neužtenka, ne mažiau svarbu ir apie tai pasakoti savo klientams. Kuo aiškiau ir daugiau verslai kalbės apie savo veiksmus, tuo didesnė tikimybė, kad tai turės įtakos vartotojo sprendimui rinktis būtent tos įmonės prekes ar paslaugas“, – sako Milda Degutienė, „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė.

Panaši tendencija matoma ir vertinant gyventojų požiūrį į draudimo paslaugas. Remiantis tyrimu, 2 iš 3 (66 proc.) respondentų nurodo, kad įmonių tvarumo iniciatyvos turėtų įtakos jų sprendimui rinktis būtent tos įmonės paslaugas. Tačiau vos penktadalis (19 proc.) teigia, jog tokios iniciatyvos darytų didelę ar labai didelę įtaką jų pasirinkimui.

Ką gyventojai laiko tvarumu

Tvarumo terminas dažniausiai siejamas su aplinkos tausojimu. Tačiau atliktas tyrimas atskleidė platesnį šalies gyventojų požiūrį. Tokia pati dalis, kuri tvarumą tapatina su aplinkosauga (18 proc.), šią sąvoką supranta ir kaip atsakingą vartojimą. 

„Daliai respondentų tvarumą siejant ne tik su aplinkosauga, bet ir su apgalvotu pirkimu ar atsakingu vartojimu, verslams verta siūlyti ilgaamžes, atsakingai pagamintas prekes ar paslaugas, aiškiai parodant, kaip jų pasirinkimas padeda vartotojams gyventi tvariau. Įmonėms verta komunikuoti realius pavyzdžius, kaip jos mažina atliekų kiekį, tausoja išteklius, skatina perdirbimą ar siūlo antrinį naudojimą. Tokie veiksmai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu“, – pastebi M. Degutienė. 

Platesnė tyrimo analizė atskleidžia dar įvairesnius tvarumo suvokimo aspektus. 17 proc. gyventojų šią sąvoką sieja su antriniu daiktų ar atliekų panaudojimu, o 12 proc. – su atliekų rūšiavimu. Tokie rezultatai rodo, kad visuomenės požiūris kinta ir tvarumas suvokiamas ne tik kaip abstrakti vertybė, bet ir kaip kasdienis, praktiškai įgyvendinamas pasirinkimas.

Kalbant apie draudimo paslaugas, dažniausiai gyventojai iš draudimo bendrovės tikisi šių tvarumo veiksmų: savo veiklos poveikio aplinkai sumažinimo (37 proc.), rizikų mažinimo kampanijų (36 proc.), bendruomenės projektų rėmimo (30 proc.) ir draudimo produktų, skatinančių elgsenos pokyčius (28 proc.).

Visuomenė patiria klimato kaitos padarinius 

2024 m. Europos investicijų banko (EIB) apklausos duomenimis, klimato kaita jau dabar daro įtaką Lietuvos gyventojams. Akivaizdus to pavyzdys − daugiau nei 3 iš 4 gyventojų teigia patyrę bent vieną ekstremalų oro reiškinį per pastaruosius penkerius metus. Iš jų 59 proc. susidūrė su audromis, 49 proc. su karščio bangomis. Kone 4 iš 10 šalies gyventojų susidūrė su elektros tiekimo  trikdžiais, penktadalis su transporto sutrikimais, sveikatos problemomis, perkaitimu ir kvėpavimo sutrikimais. 

Pasak M. Degutienės, tampa akivaizdu, jog klimato kaita nebėra tolima grėsmė – tai realybė, su kuria Lietuvos gyventojai susiduria tiesiogiai, tad verslas nebegali likti tyliu stebėtoju.

„EIB duomenimis, 9 iš 10 Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalis turi prisitaikyti prie klimato kaitos ir skubiai investuoti į jos prevenciją. Panaši dalis respondentų tiki, kad tai gali sukurti darbo vietų ir paskatinti ekonomikos augimą. Šie skaičiai atskleidžia ne tik iššūkį, bet tuo pačiu ir galimybę. Verslas gali tapti lyderiu prisitaikymo procese – ne tik sumažindamas poveikį aplinkai, bet ir kurdamas realią vertę visuomenei bei ekonomikai“, – pabrėžia tvarumo ekspertė. 

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1016 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.