Tyrimas: ar galėtų atlyginti netyčia kaimynams padarytą žalą – nežino 2 iš 5 gyventojų

Šalies didmiesčiams plečiantis, augant daugiabučių skaičiui, o seniau statytų būstų infrastruktūrai senstant ženkliai kyla kaimynų tarpusavio žalos rizika. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidžia − per pastaruosius 10 metų bene ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų yra patyrę kaimynų sukeltą žalą, o daugiau nei kas dešimtas (11 proc.) pripažįsta patys sukėlę tokią žalą. Ekspertų teigimu, žalos rizika daugiabučiuose yra neišvengiama dėl bendrai naudojamų inžinerinių sistemų ir fizinio kaimynystės artumo. 

Inžinerinės sistemos – iššūkis butų gyventojams

Gyvenimas daugiabučiuose neišvengiamai susijęs su tarpusavio priklausomybe – vandentiekis, nuotėkos, šildymas, elektra ir kitos bendros inžinerinės sistemos sukuria vieningą komunalinių paslaugų tinklą. 

Kaip rodo tyrimas, per pastarąjį dešimtmetį su žala, kuri paveikė ir kaimynų būstą bei juose esantį turtą, susidūrė 15 proc. didmiesčių ir 13 proc. rajonų centrų gyventojų, o kaimo vietovėse ši dalis siekia vos 3 proc. 

Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus, gyvenant daugiabučiuose net smulkūs techniniai nesklandumai dėl bendrų inžinerinių sistemų ar buitinės technikos gedimų gali peraugti į reikšmingą žalą keliems butams. 

„Kasdien fiksuojame dešimtimis atvejų, kai padaroma žala kaimynų turtui – tai rodo, kad tokios rizikos nėra atsitiktinės, o nuolat pasikartojančios dėl fizinės kaimynystės artumo. Dažniausiai žalos susijusios su užliejimais ar vamzdynų gedimais, tačiau pasitaiko ir rimtesnių nelaimių, kurių nuostoliai viršija kelias dešimtis tūkstančių eurų“, – pabrėžia ekspertas.

A. Juodeikis atkreipia dėmesį į nerimą keliantį faktą − beveik pusė (42 proc.) gyventojų nežino arba nėra tikri, ar jų turimas būsto draudimas apima civilinės atsakomybės (žalos tretiesiems asmenims) apsaugą, o dalis respondentų (10 proc.) nurodo iš viso neturintys būsto draudimo.

„Tai reiškia, kad miestuose, kur dažniausiai gyvenama daugiabučiuose ir rizika sukelti žalą kaimynams yra labai reali, šią grėsmę finansiškai suvaldyti galėtų tik mažiau nei pusė gyventojų“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovas. 

Žalos gali siekti iki dešimčių tūkstančių eurų

Remiantis tyrimo rezultatais, pusė (50 proc.) gyventojų, kurie per pastaruosius 10 metų susidūrė su kaimynų padaryta žala, nuostolius įvertino iki 300 eurų. Tačiau bene ketvirtadalis (23 proc.) patirtus nuostolius įvertino iki 1 tūkst. eurų, apie penktadalis (18 proc.) – iki 3 tūkst. eurų arba dar didesne suma.

„Žalų atlyginimo praktikoje fiksuojame įvykius, kai nuostoliai dėl užliejimo siekia 20–30 tūkst. eurų, o gaisrų atveju žala gali viršyti ir 60 tūkst. eurų. Atsakomybė tokiu atveju tenka būstui, kuriame kilo žalos šaltinis, tad jeigu nėra tinkamos civilinės atsakomybės draudimo apsaugos, visa nuostolių kompensavimo našta gali tekti būsto valdytojo asmeniniam biudžetui“, – teigia A. Juodeikis.

Eksperto teigimu, šios tendencijos išryškina dar vieną svarbią problemą – gyventojų žinių apie civilinės atsakomybės apsaugą trūkumą, ypač tarp jaunesnio amžiaus grupių. Tyrimas rodo, kad net daugiau nei pusė (51 proc.) 18–25 m. amžiaus respondentų nėra tikri, ar turi tokią apsaugą.

„Su amžiumi šis rodiklis nuosekliai mažėja, tačiau paradoksalu, jog būtent mažiau patyrusiems, dažnai pirmą būstą įsigyjantiems žmonėms, ši apsauga yra kritiškai svarbi. Informacijos trūkumas, klaidingi įsitikinimai ar vengimas gilintis į draudimo sąlygas sukuria situacijas, kuriose žmonės lieka neapsaugoti nuo vienos dažniausių ir labiausiai tikėtinų rizikų gyvenant daugiabutyje“, – pabrėžia A. Juodeikis.

Kaimynystės konfliktai – reali netikėtų žalų pasekmė

Šalia finansinių pasekmių, tarpusavio žalų atvejai dažnai kelia įtampą ir konfliktines situacijas kaimynų bendruomenėse. Ginčai dėl kompensacijos, emocinės įtampos – visa tai tampa neatsiejama incidentų dalimi, pastebi A. Juodeikis.

„Netikėti buitiniai incidentai gali nutikti net ir atsargiausiems žmonėms. Tačiau būtent pasirengimas – turint tinkamą apsaugą – leidžia išspręsti situacijas greitai, sklandžiai ir be nereikalingos įtampos. Būsto civilinės atsakomybės draudimas padeda išvengti atvejų, kai dėl vieno neapgalvoto veiksmo ar net paprasto techninio gedimo gali tekti spręsti sudėtingus ir brangiai kainuojančius nesutarimus su kaimynais“, – pažymi ekspertas.

A. Juodeikis teigia, jog atsižvelgiant į ženklius tarpusavio žalos atvejus, draudžiantis būstą pastatų ar namų turto draudimu „Lietuvos draudimas“  klientams nemokamai siūlo ir civilinės atsakomybės draudimą.

„Toks draudimas apima žalą, padarytą tretiesiems asmenims – dažniausiai kaimynų turtui. Šiuo metu nauji klientai gauna iki 15 tūkst. eurų apsaugą butams ir iki 45 tūkst. eurų namams. Tuo tarpu esami klientai, atnaujinę sutartį, automatiškai įgyja didesnes draudimo sumas – iki 40 tūkst. eurų butams ir net iki 120 tūkst. eurų namams. Tokia apsauga suteikia gyventojams tvirtesnį finansinį pagrindą ir didesnį saugumo jausmą netikėtų įvykių metu“, – sako ekspertas.

Daugiau informacijos rasite: https://www.ld.lt/busto-civilines-atsakomybes-draudimas

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.