Tyrimas: atostogoms užsienyje be draudimo apsaugos ryžtasi kas penktas keliautojas

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos oro uostuose (LTOU) aptarnautas rekordiškai didelis keleivių skaičius (3,3 mln.) rodo augantį kelionių intensyvumą. Tačiau „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidžia, kad penktadalis (21 proc.) į ilgesnes atostogas išvykstančių keliautojų vis dar nesidraudžia kelionių draudimu. Ekspertų teigimu, tai atskleidžia atotrūkį tarp kelionių planavimo įpročių ir realių rizikų, kurios gali lemti kelionės sutrikdymą ir reikšmingas finansines pasekmes. 

Nors keliaujama daugiau − rizikos ignoruojamos

2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos oro uostų tinklas pasiekė rekordą – per šešis mėnesius aptarnauta beveik 9 proc. daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu, skelbia LTOU. Keleivių skaičius augo visuose oro uostuose: Vilniuje (4,5 proc.), Kaune (21 proc.), Palangoje (24 proc.). Kartu didėjo ir skrydžių apimtys – per pusmetį įvykdyta netoli 29 tūkst. skrydžių. 

Vis dėlto 1 iš 5 į ilgesnes nei 5 dienų atostogas išvykstančių neturi jokios kelionių draudimo apsaugos, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas. 11 proc. keliautojų apsidraudžia tik kartais, o 12 proc. – tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vykdami į brangių medicinos paslaugų šalis ar kelionėse planuodami aktyvias veiklas.

Toks pasiskirstymas rodo, kad nors kelionių apimtys auga, pasirengimas galimiems iššūkiams išlieka fragmentiškas, pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

„Tyrimas atskleidė, jog dalies gyventojų kelionių įpročiai ir jų pasirengimas galimiems iššūkiams prasilenkia. Gyventojams keliaujant vis intensyviau, renkantis įvairias kelionių kryptis draudimo sprendimai neretai lieka antrame plane. Tai reiškia, kad dalis keliautojų vis dar pervertina savo galimybes arba neįvertina realios rizikos – ypač vykstant į nepažįstamas ar tolimas šalis“, – pabrėžia A. Juodeikis.

Kas labiausiai linkęs rizikuoti 

2025 m. pirmąjį pusmetį išsiplėtė kelionių geografija – LTOU duomenimis, pradėti skrydžiai naujomis kryptimis, tokiomis kaip Peskara, Katanija, Budapeštas, Praha, Tirana. Be to, pridėjus papildomus dažnius strategiškai svarbiomis kryptimis į Amsterdamą, Ciurichą, Briuselį ir Kopenhagą, ženkliai išaugo jungčių tankis ir kelionių krypčių įvairovė. 

Naujos kryptys iš Lietuvos rodo ne tik plečiamą turizmo pasiūlą, bet ir gyventojų elgsenos pokytį – vis dažniau planuojamos įdomesnės ir mažiau tradicinės išvykos. Pasak A. Juodeikio, tai atspindi augantį pasitikėjimą kelionių infrastruktūra ir gyventojų norą keliauti dažniau, rinktis dar neišbandytas kryptis. 

„Visgi drąsa ir noras keliauti daugiau ne visuomet reiškia didesnį atsakomybės lygį – tyrimo duomenys rodo, kad ypač jauni keliautojai yra linkę rizikas ignoruoti. Trečdalis (33 proc.) 18–25 m. respondentų teigia nesidraudžiantys vykdami ilgesnių atostogų – tai aukščiausias rodiklis tarp visų keliautojų amžiaus grupių“, – komentuoja ekspertas.  

Tuo metu vyresni keliautojai rizikas valdo nuosekliau – bene pusė (48 proc.) 56 m. ir vyresnių respondentų visada draudžiasi prieš keliones. A. Juodeikio teigimu, šie skirtumai rodo, kad jaunesnė karta, nors ir keliauja aktyviausiai, dažniau linkusi kliautis spontaniškumu ar optimistiškai tikėtis, kad kelionės metu bus išvengta ligų ir nelaimingų atsitikimų. 

Daugiausia žalų – turistų mėgstamose šalyse 

2024 m. Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, beveik trečdalis visų metų turizmo nakvynių buvo praleistos liepą ir rugpjūtį, o didžiausias sezoniškumo pikas fiksuotas pietinėse Europos šalyse: Kroatijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Albanijoje ir Juodkalnijoje.

„Lietuvos draudimo“ duomenys atspindi panašią tendenciją: per pastaruosius trejus metus (2022–2024 m.) liepa ir rugpjūtis taip pat išsiskyrė kelionių žalų gausa. Dauguma jų buvo susijusios su sveikatos sutrikimais, kurie dažnai kyla dėl klimato pokyčių, per didelio fizinio aktyvumo ar netinkamos mitybos.

Tarp daugiausia kelionių žalų generuojančių šalių išsiskiria Turkija – 2024 m. joje buvo fiksuota per 200 incidentų, kurių bendra vertė viršijo 172 tūkst. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ statistika. Reikšmingas augimas stebimas ir Graikijoje – pernai bendra išmokėta suma siekė beveik 38 tūkst. eurų, tai penkis kartus daugiau nei 2022-aisiais.

A. Juodeikio teigimu, kelionių draudimas šiuolaikiniame mobilumo kontekste tampa privalomu atsakingos kelionės standartu. Didėjantis žalų sudėtingumas, ilgesnė atostogų trukmė ir augančios gydymo kainos užsienyje rodo, kad net viena netikėta situacija gali lemti tūkstantines išlaidas. 

„Išvykstant svarbu įsivertinti ne tik kelionės kryptį, bet ir jos specifiką – ar kelionės metu bus užsiimama aktyvia veikla, ar kelionės kryptis yra su ribotu medicinos paslaugų prieinamumu. Išplėstinė draudimo apsauga, apimanti medicinines išlaidas, repatriaciją, civilinę atsakomybę, bagažą ir asmeninius daiktus leidžia išvengti finansinių nuostolių ir užtikrina ramų poilsį“, – pažymi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius A. Juodeikis. 

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.