Tyrimas atskleidė, kaip galima pasiskolinti geresnėmis sąlygomis

Nusprendę imti vartojimo paskolą, žmonės vis dažniau ieško kelių kreditorių pasiūlymų, kad iš jų išsirinktų geriausią. Kita vertus, beveik pusė gyventojų vis dar kreipiasi tik į vieną kredito įstaigą ir dažnu atveju praleidžia progą pasiskolinti geresnėmis sąlygomis. Tokias tendencijas atskleidė didžiausios Lietuvoje paskolų palyginimo platformos „Lenders“ užsakymu kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Šiais laikais žmonės, pirkdami bet kurią prekę ar paslaugą, renkasi iš gausios pasiūlos. Tačiau minėtas tyrimas atskleidė, kad vartojimo paskolų rinkoje situacija kitokia. 

Beveik trečdalis gyventojų (27 proc.), ieškodami vartojimo paskolos, tiki, kad bankas, kuriame jie turi sąskaitą, suteiks geriausias finansavimo sąlygas, todėl neieško kitų pasiūlymų. „Tokios taisyklės nėra ir neretai, atlikus paskolų sąlygų palyginimą, paaiškėja, kad kiti kreditoriai pateikia klientui patrauklesnius pasiūlymus, negu bankas, kuriame asmuo laiko savo santaupas“, – pastebi „Lenders“ vadovas Eitautas Bartuškevičius. 

Lietuvos banko duomenis, 2020 m. vartojimo kreditus Lietuvoje aktyviai siūlė daugiau kaip 40 vartojimo kredito davėjų: komerciniai bankai, kredito unijos,  tarpusavio skolinimosi platformos bei kiti. Nepaisant to, daugiau nei penktadalis – 22,1 proc. -  minėto tyrimo dalyvių kreipiasi dėl paskolos nors ne į savo banką, bet tik į vieną kredito įstaigą. Suprantama, kad tokiu atveju asmuo taip pat negali būti užtikrintas, jog geriausias pasiūlymas, kurį jis gaus iš vieno kreditoriaus, bus geriausias pasiūlymas rinkoje. 

Lietuvos bankas taip pat atkreipia gyventojų dėmesį, kad būtina kreiptis į kelis vartojimo kreditų davėjus ir lyginti jų siūlomas sąlygas. Be to, renkantis vartojimo paskolą reikia nepamiršti, kad teks sumokėti ne tik palūkanas, bet ir sutarties sudarymo, administravimo bei kitus mokesčius. Taigi, svarbu palyginti visą vartojimo paskolos kainą. 

Šiuo metu įstatymuose nėra nustatyta, kokio dydžio turi būti mėnesinės pajamos norint gauti vartojimo paskolą, tačiau bendra finansinių įsipareigojimų dalis negali sudaryti daugiau nei 40 proc. tvaraus namų ūkio mėnesio biudžeto. 

„Lenders“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad vis dėlto rinkdamiesi vartojimo paskolas, daugiau nei pusė gyventojų elgiasi racionaliai ir kreipiasi į kelis kreditorius bei lygina jų siūlomas sąlygas. Taip darantys teigė 51 proc. respondentų, dažniausiai 26-55 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose 

Lietuvos banko duomenimis, 2020 - pirmaisiais pandemijos metais - Lietuvoje buvo išduota 36 proc. mažiau vartojimo paskolų, nei ankstesniais metais. Tuo pačiu metu vykęs paskolų palyginimo platformų augimas leidžia daryti išvadą, kad didėjant rizikai ar susiduriant su nenumatytomis aplinkybėmis, vartotojai aktyviau ieško palankesnių skolinimosi sąlygų, lygina skirtingų kreditorių pasiūlymus. Ši tendencija dar labiau ryškėja 2021 metais, ko pasekoje vartojimo paskolų rinka tampa skaidresnė, o konkurencija tarp kreditorių – aštresnė. Taigi, susidaro vartotojams palanki situacija. 

Panašu, kad artimiausiu metu vartojimo kreditų davėjams darbo netrūks. Beveik kas penktas (19 proc.) “Lenders” užsakymu atlikto tyrimo dalyvis 2021 m. jau paėmė arba planuoja paimti vartojimo paskolą. Tai atspindi jų optimistinius lūkesčius, kuriuos patvirtina ir šiemet atliktos Lietuvos statistikos departamento gyventojų apklausos apie namų ūkių pajamų pasikeitimą per pastaruosius 12 mėnesių rezultatai. Jie parodė, kad 61 proc. Lietuvos namų ūkių pajamos per pastaruosius metus iš esmės nepablogėjo. 

Šių metų birželį Finansų ministerijos paskelbtoje šalies ekonomikos apžvalgoje pažymima, jog 2021 m. gegužės mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo 9 procentiniais punktais didesnis nei 2020 m. gegužę.

„Lenders“ vadovas mano, kad dėl to turėtų augti ir poreikis naujoms vartojimo paskoloms. „Įvertinus optimistines šalies ekonomikos prognozes ir vartotojų lūkesčius, tikėtina, kad Lietuvos gyventojai nemažins vartojimo masto, o esant poreikiui, naudosis paskolomis. Taigi rinka turėtų augti“, – mano E. Bartuškevičius. Anot jo, atsižvelgiant į tai, kredito įstaigos neturėtų griežtinti rizikos vertinimo kriterijų stabilias pajamas gaunantiems gyventojams.