Tyrimas atskleidė – tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje balansuoja ties legalumo riba

Lietuvoje jau daugiau kaip metus aktyviai veikia tarpusavio skolinimo platformos. Tačiau tarp jų vis dar yra tokių, kurių operatoriai net neturi teisės verstis šia veikla ir nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl vartotojai, tiek investuodami, tiek skolindamiesi, turėtų būti itin atidūs – tai parodė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atliktas tyrimas „Tarpusavio skolinimo platformų veikla Lietuvoje ir vartotojų teisės“.

Tarpusavio skolinimas – tai finansavimo būdas, kai fiziniai asmenys tiesiogiai skolina lėšas kitiems fiziniams asmenims per internetinę tarpusavio skolinimo platformą, o platformos administratorius veikia kaip tarpininkas, sumažinantis abiem pusėms kylančią riziką ir administruojantis skolinimo veiklą. Platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Tačiau prižiūrimos tik į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašytos įmonės, tuo tarpu jame – tik dvi iš penkių Lietuvoje veikiančių skolinimo platformų: www.paskoluklubas.lt ir www.manu.lt  Kitos platformos: www.finbee.lt , www.savy.lt ir www.ok.lt nurodo esančios įrašytos į vartojimo kreditų davėjų sąrašą, tačiau vartotojai turi atkreipti dėmesį, kad siekiant užtikrinti vartotojų teises tarpusavio skolinimo platformos operatoriams keliami didesni reikalavimai nei kreditų davėjams (pvz., įstatinio kapitalo dydis turi siekti 40 tūkst. eurų, reikalaujama užtikrinti nenutrūkstamą veiklą ir kt.).

Tyrimas atskleidė, kad kai kurie tarpusavio skolinimo platformos operatoriai atlieka finansines operacijas nesilaikydami Lietuvoje nustatytos tvarkos ir tai kelia pavojų vartotojų lėšų saugumui. Šiuo aspektu labiausiai stebina ir tuo pačiu kelia nerimą www.finbee.lt pasirinkimas: ši platforma finansines operacijas atlieka per Citadele banke esančią depozitinę įmonės sąskaitą. Depozitinės sąskaitos ir ją galinčių turėti asmenų apibrėžimas teisės aktuose nėra išsamus, todėl įmonės bankroto atveju tokia sąskaita gali nebūti pripažinta depozitine, tuomet joje esančios lėšos būtų laikomos įmonės, bet ne investuotojų nuosavybe. www.savy.lt nurodo, kad paskolų refinansavimo atveju pinigai rezervuojami į tarpinę sąskaitą ir bendrovė atlieka pavedimus už paskolos gavėją – vadinasi, faktiškai vykdoma mokėjimo įstaigos veikla. Tokiu būdu įmonė galimai pažeidžia nuostatą, kad mokėjimo paslaugas gali vykdyti tik atitinkamą licenciją turinčios įstaigos.

Tyrimas taip pat parodė, kad kai kurios tarpusavio skolinimo platformos, siekdamos pritraukti daugiau klientų, skelbia galimai klaidinančią informaciją. Pavyzdžiui, www.finbee.lt nurodo, kad jie vieninteliai Europoje siūlo kompensaciniu fondu padengtas vartojimo paskolas. Bendrovė savo noru įsteigė fondą, kurio tikslas kompensuoti visas vėluojančias įmokas, tačiau savo turtu negarantuoja, jog investuotojai nepatirs jokių nuostolių. Fondas nėra draudiminis ir jei įmokų kompensavimui pritrūks lėšų, išmokos stabdomos – investuotojams neužtikrinama, kad jų investicija bus apsaugota. Šioje srityje savo patrauklumą akcentuoja ir www.savy.lt, kuri investuotojų lėšų išsaugojimui siūlo Draudiminį fondą. Tai investuotojų interesais administruojama pinigų suma, skirta kompensuoti investuotojų praradimus, tačiau pavadinimas gali suklaidinti vartotojus, esą siūlomas jų investicijų draudimas.

Tyrimas atskleidė, kad ne visose platformose kredito gavėjui taikomas dviejų dienų apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis nenurodydamas priežasties gali grąžinti sumą nemokėdamas jokių mokesčių ar kompensacijų, taip pat ne visuomet užtikrinama teisė atsisakyti sutarties per 14 kalendorinių dienų. Kalbant apie šią teisę labiausiai stebina www.ok.lt „išradingumas“– kredito gavėjui per tris dienas nepatvirtinus kredito gavimo sutarties ir ją užtikrinančio vekselio, gali tekti susimokėti baudą (netesybas). Tai prieštarauja sutarčių laisvės principui ir gali būti traktuojama kaip kliento spaudimas sudaryti sutartį prieš jo valią.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui atlygis gali būti skaičiuojamas nuo grąžintų įmokų, tačiau taip elgiasi tik viena bendrovė (www.paskoluklubas.lt), kitos įmonės paskolos pervedimo metu iš paskolos išskaičiuoja sutarties sudarymo ir kitus mokesčius (pvz., kreditingumo istorijos tikrinimo). Ne visų platformų operatoriai laikosi reikalavimo, kad vėluojant sumokėti įmokas negali būti taikomi jokie kiti mokesčiai, išskyrus delspinigius: www.finbee.lt nurodo, kad už kiekvieną pradelstą įmoką mokamas vienkartinis skolos administravimo mokestis, www.savy.lt nustato papildomas baudas pradelsus pirmą, šešioliktą ir keturiasdešimtą dieną.

VKĮ netaikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), tačiau kai kurios tarpusavio skolinimo platformos (www.finbee.lt, www.savy.lt) siūlo tokį paskolos užtikrinimo būdą. Šiuo atveju paskolos gavėjai ir davėjai turi aiškiai žinoti, kad skolinantis ar investuojant į nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintas paskolas jų teisių ir interesų apsaugai nėra taikomas VKĮ ir tokios veiklos neprižiūri Lietuvos bankas.

Ne visuomet laikomasi reikalavimo, kad skolintojas vienam asmeniui per metus gali paskolinti ne daugiau kaip 500 eurų, o bendra vieno asmens suteiktų kreditų suma negali viršyti 5000 eurų. Pavyzdžiui, www.finbee.lt skelbia, kad 5000 eurų riba netaikoma įmonėms, kurios nori skolinti per tarpusavio skolinimo platformas. Vartotojams žinotina, kad įmonės apskritai negali skolinti per tarpusavio skolinimo platformas. Įmonės gali tiesiog teikti kreditus, tačiau tokiu atveju netaikomos tarpusavio skolinimą reglamentuojančios nuostatos.

Įvertinus VKĮ galimų pažeidimų mastą ir kiekį sunku suprasti, kodėl Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba iki šiol leido ir tebeleidžia įstatymų nesilaikančioms tarpusavio skolinimo platformoms teikti savo paslaugas?

Tarpusavio skolinimo platformos gali būti naudingos ir kreditų gavėjams, ir skolintojams, tačiau tam būtina užtikrinti, kad tokia veikla būtų skaidri ir atitiktų teisės aktuose keliamus reikalavimus. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas tikisi, kad Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, atkreips dėmesį į tyrime keliamus klausimus ir užkirs kelią problemoms, galinčioms kilti ateityje.

  Visą tyrimą galite rasti čia >> http://www.lvoa.lt/projektai/tyrimas-tarpusavio-skolinimo-platformu-veikla-lietuvoje-ir-vartotoju-teises/