Spaudos centras
Spaudos centras
Kasmet birželio 5 d. minima pasaulinė aplinkosaugos diena suburia milijonus žmonių visame pasaulyje bendrai misijai saugoti ir atkurti mūsų planetą. Aplinkos saugojimą ir tausojimą, kaip vieną esminių šalies tvarios plėtros dedamųjų, išskiria bene penktadalis (18 proc.) šalies gyventojų, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Kita vertus, ekspertų teigimu, visuomenės nuomonė apie aplinkosaugą yra fragmentuota, todėl svarbu akcentuoti kompleksinį požiūrį į aplinkos tausojimą.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, Lietuvos gyventojai tvarumą dažniausiai sieja su aplinkos apsauga bei atsakingu vartojimu, integruojant apgalvotus pirkimo įpročius (po 18 proc.). Panaši dalis respondentų (17 proc.) išskiria daiktų ir atliekų perdirbimą ir antrinį jų panaudojimą, kiek mažiau – atliekų rūšiavimą (12 proc.).
Visgi Milda Degutienė, „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė, pastebi, kad tokie esminiai tvarumo elementai, kaip taršos mažinimas, išteklių ir energijos taupymas, atsinaujinantys šaltiniai ar plastiko vartojimo mažinimas gyventojų sąmonėje vis dar lieka nuošalyje.
„Nors šie veiksniai yra kritiškai svarbūs siekiant sisteminių ir ilgalaikių aplinkosaugos pokyčių, juos, kaip kertinius tvarumo aspektus, įvardija tik nedidelė dalis apklaustųjų, tai yra 5–7 proc. Tyrimo rezultatai rodo, kad tvarumo samprata vis dar išlieka fragmentiška, todėl būtina intensyvinti edukaciją aplinkosaugos srityje, skatinti sisteminį ir platesnį požiūrį“, – pabrėžia M. Degutienė.
Lietuvos pozicija ES kontekste
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad Lietuva bendrų klimato kaitos žinių srityje ES mastu yra laikoma vidutinioke – 2024 m. Europos investicijų banko (EIB) tyrime, pagal bendrą šio reiškinio suvokimą, mūsų šalis atsidūrė 13-oje vietoje.
„Kaip rodo EIB tyrimo duomenys, lietuviai gerai įsisavinę klimato kaitos priežastis – bene 8 iš 10 teisingai apibrėžia ją kaip ilgalaikius klimato pokyčius, ir pagrindine šių pokyčių priežastimi laiko žmogaus veiklą. Taip pat gerai suvokiamos pasekmės: 85 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta klimato kaitos neigiamą poveikį sveikatai ir beveik tokia pati dalis (86 proc.) suvokia klimato kaitos įtaką pasaulinei maisto krizės problemai“, – komentuoja M. Degutienė.
Ekspertės teigimu, dabartiniame kontekste didžiausias iššūkis išlieka žinių apie klimato kaitos sprendimus trūkumas – tik 4 iš 10 žino apie pastatų izoliacijos (42 proc.) ir drabužių vartojimo mažinimo (41 proc.) naudą, o dar mažesnė dalis įžvelgia greičio ribojimo (12 proc.) ir skaitmeninių įpročių poveikį aplinkai (6 proc.).
„Būtent mažiau akivaizdūs, bet aplinkai reikšmingi sprendimai gali švelninti klimato kaitos padarinius – jų taikymas leidžia mažinti sisteminį išteklių vartojimą ir ilgalaikes emisijas. Pavyzdžiui, pastatų izoliacija mažina energijos poreikį ir CO2 emisijas, o mažesnis drabužių vartojimas – tekstilės pramonės, vienos taršiausių pasaulyje, poveikį aplinkai. Greičio ribojimas padeda mažinti degalų sąnaudas ir teršalus, ypač miestuose. Tuo tarpu retesnis vaizdo turinio vartojimas internete prisideda prie duomenų centrų energijos suvartojimo mažinimo“, – vardija M. Degutienė.
Svarbios tvarumo lyderių pamokos
Lietuva pernai EIB atlikto tyrimo metu surinko 6,45 balo iš 10 galimų. Nors šalis atsilieka nuo lyderių – Suomijos (7,22), Liuksemburgo (7,19) ir Švedijos (6,96), tai parodo papildomas galimybes ir potencialą situacijos gerinimui, pastebi tvarumo ekspertė.
„Pavyzdžiui, Suomija aktyviai investuoja į atsinaujinančią energiją ir siekia tapti klimatui neutrali šalis iki 2035 m. Liuksemburgas mažina automobilių skaičių miestuose, siūlydamas nemokamą viešąjį transportą. Švedija taiko aukštus anglies dvideginio mokesčius ir vykdo pažangias žiedinės ekonomikos iniciatyvas. Šios šalys gali būti sektinu pavyzdžiu Lietuvai, siekiančiai stiprinti savo tvarumo strategijas“, – teigia M. Degutienė.
Ekspertė priduria, jog Lietuva sparčiai vysto atsinaujinančią energetiką, gerina viešąjį transportą ir įgyvendina pažangias tvarumo priemones valstybiniame bei privačiame sektoriuose.
„Tikėtina, jog ateityje galėsime prilygti lyderiaujančioms šalims. Vis dėlto, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir sisteminį poveikį, būtina sustiprinti visuomenės švietimą klimato kaitos ir aplinkos apsaugos klausimais ir skatinti aktyvesnį piliečių įsitraukimą į aplinkosaugos sprendimų priėmimą“, – pažymi M. Degutienė.
Nuo 1973 m. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) organizuojama pasaulinė aplinkos diena tapo didžiausia aplinkosaugos informavimo akcija pasaulyje. Jos metu viešinami ir sprendžiami aktualiausi šiandienos aplinkosaugos iššūkiai, įtraukiant globalią auditoriją iš daugiau nei 150 pasaulio šalių.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1016 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.