Tyrimas: latvius į Lietuvą vilioja ir sentimentai, estai mūsų šalį dar tik pradeda pažinti

Latvijos gyventojams Lietuva – artima, pažįstama ir patogi savaitgalio kryptis, nors joje ir pasigendama egzotikos. Tuo metu estai mūsų šalį dar tik pradeda pažinti. Tai atskleidė nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas Latvijos ir Estijos gyventojų požiūrio į Lietuvą kaip kelionių kryptį tyrimas. Šis tyrimas taip pat parodė, kad norint pritraukti daugiau keliautojų iš kitų Baltijos šalių, vien geografinio artumo nepakanka – reikia ir aktyvesnės komunikacijos. 

Tyrimo duomenimis, net 83 proc. Latvijos gyventojų bent kartą yra keliavę į Lietuvą, o daugiau kaip pusė latvių apie kelionę į mūsų šalį svarstė per pastaruosius penkerius metus arba ją planuoja. Tuo metu Estijos rodikliai kuklesni – Lietuvoje kada nors yra lankęsi 66 proc. estų, o svarstė arba planuoja tai padaryti – kiek daugiau kaip 40 procentų. Nors dauguma Lietuvą vertina kaip saugią, patogią ir artimą šalį, ji dažnai suvokiama kaip pernelyg panaši į Estiją ir todėl – nepakankamai išskirtinė.

Tyrimas taip pat atskleidė džiuginančią tendenciją, kad net 65 proc. Latvijos gyventojų norėtų vėl apsilankyti Lietuvoje, o 60 proc. ją rekomenduotų kitiems. Tiesa, estų atveju šie skaičiai yra kiek kuklesni – atitinkamai 46 proc. ir 47 proc.

„Baltijos šalys yra prioritetinė Lietuvos turizmo rinka, tačiau šis tyrimas patvirtino, kad negalime taikyti vieno požiūrio abiem kaimynėms. Latvijos keliautojų požiūris yra nuosekliai palankus, daugelis jų Lietuvą mato kaip artimą ir patogią kryptį, tinkamą savaitgalio išvykoms ar trumpoms atostogoms. Tačiau estų rinka, nors ir turi didelį potencialą, Lietuvą pažįsta dar paviršutiniškai. Mums reikia dirbti su šiaurine Baltijos šalimi, pabrėžiant ne tik geografinį artumą, bet ir unikalias, vertas dalinimosi patirtis, kurios estams, ypač jaunimui, palieka ryškų įspūdį – nuo nuotykių iki išskirtinės gamtos ir kurortų tvarkos“, – sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Pasigenda Lietuvos reklamos

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad latviai Lietuvą pažįsta geriau – net 45 proc. jų teigia apie mūsų šalį žinantys gana daug, kai tuo metu Estijoje tokių – vos 22 procentai. Estijoje informacija apie Lietuvą gyventojus dažniausiai pasiekia per socialinius tinklus ar draugų rekomendacijas, o oficialių reklamos kampanijų apklausos dalyviai beveik nemato. Latvijoje situacija kiek geresnė – dalis respondentų prisimena matę reklamą, tačiau dauguma pabrėžia, kad Estijos turizmo skatinimas jų šalyje yra gerokai aktyvesnis.

Latvijos keliautojams Lietuva asocijuojasi su pažįstamomis vietomis, tradicine virtuve ir vasaros poilsiu pajūryje, o estams – dažniausiai su Vilniumi, Palanga ar Kuršių nerija, tačiau daugelis vis dar sunkiai galėtų įvardyti, ką daugiau čia pamatyti ar patirti.

„Latviai Lietuvą sieja su emociniais prisiminimais – nuo vaikystės kelionių iki vasaros išvykų prie jūros, todėl mūsų šalies įvaizdis jiems šiltas ir artimas. Tuo tarpu estai dažniau remiasi pavienėmis žiniomis ar atsitiktiniais įspūdžiais. Jie žino, kad Lietuva yra patogi, europietiška kryptis, tačiau teigia savo šalyje matantys mažai Lietuvos reklamos, o informacija sunkiai pasiekiama“, – atkreipia dėmesį „Keliauk Lietuvoje“ vyriausioji analitikė Jogilė Miežienė.

Ir iššūkis, ir galimybė

Tyrimas išryškino aiškius Lietuvos konkurencinius privalumus abiejose rinkose. Latviams ypač svarbi gera pasiekiamumo galimybė automobiliu ar autobusu (59 proc.) ir tinkamumas trumpoms savaitgalio kelionėms (54 proc.). Estams taip pat svarbūs šie aspektai, nors mažesniu mastu (atitinkamai 51 proc. ir 43 proc.). 

Pastebėtina, kad estai gerokai dažniau nei latviai mato Lietuvą kaip galimybę kelionę derinti su apsilankymu kitomis Baltijos šalimis (37 proc. prieš 16 proc. Latvijoje). Tai gali būti ir galimybė, ir iššūkis – viena vertus, Lietuva gali būti pristatoma kaip dalis platesnio Baltijos regiono maršruto, kita vertus, svarbu užtikrinti, kad keliautojai praleistų Lietuvoje pakankamai laiko, o ne tik trumpai sustotų kelyje į kitas šalis.

„Tai reiškia, kad ir Lietuvos komunikacija Estijoje turi atsižvelgti į šį niuansą. Turime save pristatyti kaip šalį, kurioje galima rasti įvairių patirčių ir praleisti daug laiko“, – akcentuoja J. Miežienė.

Tarp priežasčių, kodėl nekeliautų į Lietuvą, abiejose šalyse dažnai minimas „egzotiškumo“ trūkumas – Estijoje tai nurodo 24 proc., Latvijoje – 17 proc. respondentų. 

„Tas „egzotiškumo“ trūkumas iš tiesų nereiškia, kad  Lietuvoje nėra ko pamatyti. Tai veikiau komunikacijos iššūkis – mes nepakankamai ryškiai pateikiame savo unikalumą. Turime pabrėžti tai, ko nėra kitur Baltijos šalyse – nuo UNESCO saugomų kultūros vertybių, tokių kaip Kernavė ar Kuršių nerija, iki išskirtinių gastronomijos tradicijų ir aktyvaus turizmo galimybių. Kiekvienas šių elementų gali tapti tuo „wow“ faktoriumi, kuris pakeičia suvokimą“, – tvirtina VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.