Tyrimas: sveikatos ir medicinos išlaidos verčia skolintis kas penktą Lietuvos gyventoją

Vieni Lietuvos gyventojai vartojimo paskolas ima būsto remontui, kiti – naujam automobiliui įsigyti, tačiau vis dažniau – sveikatos priežiūros išlaidoms padengti. Ką apie mūsų šalį sako toks elgesys, pasakoja „Luminor” banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.

Dažniausiai skolinasi praktinėms reikmėms

Lietuvoje vartojimo paskolos dažniausiai skiriamos praktiniams tikslams, pavyzdžiui, gyvenamajai vietai ir kasdieniam komfortui pagerinti, rodo „Luminor” banko užsakymu atlikta „Norstat” apklausa.

„Beveik pusė (46 proc.) Lietuvos gyventojų skolinasi būstui remontuoti ar įrengti, o 40 proc. – transporto priemonei įsigyti ar jos remontui. Taip pat, apie penktadalis gyventojų skolinasi pinigų elektronikai ir buitinei technikai įsigyti (17 proc.). Taigi, iš esmės šalies gyventojai vartojimo paskolą laiko atsakinga priemone spręsti svarbiausius finansinius poreikius, o ne būdu įsigyti prabangos prekių ar pasiduoti impulsyviems apsipirkimams”, – sako R. Mylė.

Skiria medicinos paslaugoms

Duomenys rodo, kad maždaug penktadalis gyventojų bent kartą svarstė galimybę skolintis medicinos paslaugoms. Anot ekspertės, vartojimo paskola tampa ypač aktuali tada, kai gydymo paslaugos nėra kompensuojamos arba jų reikia skubiai.

„Sveikatos išlaidos dažnai užklumpa netikėtai ir dažnai būna nemenkos, todėl kai kuriems gyventojams paskola tampa būdu greitai gauti reikiamą gydymą ir išvengti didesnių išlaidų ateityje. Vis dėlto, visada svarbu įvertinti paskolos sąlygas. Dažnai gydymo įstaigose siūlomas „sveikatos lizingas” yra brangesnis nei banko siūloma paskola”, – pastebi R. Mylė.

Pasak ekspertės, atsakingas požiūris į skolinimąsi sveikatai padeda išvengti spontaniškų sprendimų ir užtikrina, kad paskola iš tiesų padės, o ne taps papildoma finansine našta.

Pajamos nulemia prioritetus

Kaip ir kitose Baltijos šalyse, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai dažniausiai vartojimo paskolą renkasi būstui pagerinti (52 proc.) arba naujai transporto priemonei įsigyti (47 proc.). Kita vertus, poilsis, hobiai ar išsilavinimas vis dar sudaro žymiai mažesnę paskolų dalį.

„Lietuvos žmonės į skolinimąsi žvelgia atsakingai. Paskola jiems yra ne būdas pasilepinti, o priemonė tvarkingai spręsti svarbiausius kasdienius poreikius, kai to iš tiesų reikia. Toks požiūris rodo finansinę brandą – gebėjimą atskirti norus nuo poreikių ir priimti sprendimus, kurie ilgainiui padeda išlaikyti finansinį stabilumą”, – sako R. Mylė.

Apklausą „Luminor” banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2025 metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat”. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.

Apie „Luminor”:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor“ siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.