Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos ūkininkai tampa vis sąmoningesni ir renkasi tvarų ūkininkavimą, kurį skatina ekologinės sistemos (ekoschemos). Nors visuomenėje manoma, kad pagrindinė ūkininkų dalyvavimo ekoschemose priežastis yra patrauklios finansinės išmokos, visgi apklausus žemdirbius paaiškėjo, kad jiems svarbiau yra sąmoningas pasirinkimas rūpintis gamta.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje auga žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai, kuriuose taikomos ekoschemos. Ūkininkai įgyvendina ekoschemų reikalavimus, kurių tikslas – pristabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti jo našumą, tausoti vandens išteklius, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išskyrimą į aplinką, skatinti rūpintis biologine įvairove ir kraštovaizdžiu.
Už šių reikalavimų taikymą žemdirbiams mokamos dosnios išmokos. Pavyzdžiui, 2023–2027 m. laikotarpiu ekoschemoms kasmet skiriama 25 proc. iš viso 3 mlrd. eurų siekiančio metinio išmokų biudžeto.
Žemdirbius motyvuoja ne pinigai
Tačiau ar vien finansinės paskatos motyvuoja žemdirbius ūkininkauti tvariau? Bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė „Kurana“ atliko ūkininkų nuomonės tyrimą, kurio rezultatai nustebino. Paprašius išvardinti pagrindines priežastis, kodėl dalyvaujama ekoschemose, net 90,5 proc. respondentų įvardijo juos supančios aplinkos svarbą ir biologinę įvairovę. 47,6 proc. ūkininkų paminėjo būtinybę laikytis ES reikalavimų ir tik 38,1 proc. išskyrė finansinę naudą.
„Pamatėme, kad ūkininkams tvari žemdirbystė yra daugiau nei vien išmokos – tai ir dėmesys juos supančiai aplinkai, biologinei įvairovei, dirvožemio kokybei. Ši tendencija džiugina, nes dažnai vyrauja stereotipas, esą ūkininkai gamta nesirūpina ir dėl didesnio pelno linkę ją eikvoti“, – sakė „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.
Apklausos rezultatai leidžia manyti, kad ekoschemos būtų dar populiaresnės, jei jas būtų lengviau suprasti. Net 81 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad ekoschemų reikalavimai pernelyg sudėtingi, daug biurokratijos. 47,6 proc. ūkininkų norėjo patrauklesnės finansinės naudos, o 24 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems trūksta informacijos apie ekoschemas.
„Intensyvėjant žemės ūkiui, kaimo aplinka kinta – mažėja pievų bei krūmynų, tad paukščiams vis sunkiau rasti tinkamų vietų gyventi ir maitintis. Todėl labai svarbu, kad ūkininkai matytų save kaip gamtos partnerius: suprastų savo atsakomybę ir saugotų aplinką. Ekoschemos suteikia galimybę šį rūpestį paversti konkrečiais veiksmais – jos padeda išlaikyti biologinę įvairovę ir kartu kuria tvaresnę ateitį kaimui“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos, atstovaujančios „BirdLife International“, direktorius Liutauras Raudonikis.
Populiarumas auga
Ekoschemos apima visus žemės ūkio naudmenų tipus – ariamąją žemę, daugiametes pievas, daugiamečius sodinius, taip pat gyvūnų gerovės didinimą. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, ekoschemų populiarumas auga, o kai kurių iš jų augimas yra net dviženklis.
Populiariausios išlieka ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Ekoschemos „Tarpiniai pasėliai“ plotų šiemet deklaruota 18,5 proc. daugiau nei pernai, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 9 proc. daugiau, o „Augalų kaita“ – 7,7 proc. daugiau nei 2024 m.
Kai kurių ekoschemų veiklų deklaruotas plotas per metus išaugo net dvigubai – tai „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“.