Ukrainos patirtis: priedangų tinklą būtina kurti ir stiprinti taikos metu

Lietuvos ir Ukrainos ekspertai šiandien Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Priedangos: Ukrainos patirtis ir Lietuvos sprendimai“ aptarė gyventojų apsaugą karo sąlygomis, priedangų vaidmenį civilinėje gynyboje, jų prieinamumą, parengtį ir modernizavimą. Konferenciją organizavo Vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Seimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, ir VšĮ „Memorabilis“.

Chersono srities pareigūnai dalijosi patirtimi, kaip organizuojama gyventojų apsauga nuolatinių rusijos atakų sąlygomis, užtikrinamas priedangų veikimas ir kritinių sistemų funkcionavimas.

„Chersono sritis jau beveik ketverius metus gyvena nuolatinių rusijos apšaudymų ir dronų atakų sąlygomis. Todėl patikimų  priedangų įrengimas yra mūsų žmonių išlikimo ir saugumo klausimas. Esame be galo dėkingi Lietuvai už jos tvirtą bei nuoseklią paramą Ukrainai ir Chersono sričiai šiuo sunkiu metu. Todėl laikome savo pareiga pasidalyti patirtimi su Lietuvos specialistais. Tikiu, kad mūsų pamokos padės sustiprinti jūsų šalies saugumą bei sutvirtinti partnerystę tarp mūsų tautų“, – sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Ukrainos ekspertai akcentavo, kad priedangų tinklą būtina vystyti taikos metu – karo sąlygomis, vykstant apšaudymams, infrastruktūros kūrimas tampa itin sudėtingas ir gali tapti priešo taikiniu. Todėl sprendimus reikia priimti ir įgyvendinti dabar, mažinant biurokratines kliūtis, iš anksto planuojant išteklius ir užtikrinant, kad finansavimas bei pirkimai nestabdytų darbų.

„Ukrainiečiai šiandien su mumis dalijasi ne teorinėmis žiniomis, o patirtimi, kurią, deja, įgijo saugodami žmonių gyvybes karo ir nuolatinių apšaudymų sąlygomis. Chersono patirtis labai aiškiai parodo, kiek daug gali lemti tinkamai įrengta priedanga, aiški veiksmų tvarka ir žmonių žinojimas, kaip elgtis pavojaus akimirką. Esame dėkingi Ukrainos kolegoms, kad šia skaudžiai įgyta patirtimi jie dalijasi su mumis. Mūsų pareiga – iš jos mokytis ir tuo pačiu stiprinti Lietuvos žmonių saugumą“, – konferencijoje sakė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

Pasak vidaus reikalų viceministrės Anos Burkovskienės, Lietuva per pastaruosius metus šioje srityje padarė didelę pažangą, tačiau dabar svarbiausia pereiti nuo priedangų skaičiaus prie jų kokybės ir realios parengties.

„Susitelkėme visi – valstybės institucijos, savivalda, statybų sektorius, įvairios organizacijos ir gyventojai. Per gana trumpą laiką sukūrėme plataus masto priedangų sistemą. Tačiau mūsų dėmesys turi vis labiau krypti nuo kiekybės į kokybę – nuo klausimo, kiek priedangų turime, prie klausimo, ar jos iš tiesų yra parengtos apsaugoti žmogų, ar joje yra bazinės ir saugios sąlygos išbūti“, – sakė vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė.

Lietuvoje – daugiau kaip 6,6 tūkst. priedangų

2026 m. rugsėjo duomenimis, Lietuvoje yra 6 619 priedangų, kuriose vietos pakaktų daugiau kaip 1,67 mln. gyventojų – 57,9 proc. šalies gyventojų.

Konferencijoje pabrėžta, kad priedangų tinklas turi būti ne tik pakankamas, bet ir tankus bei kuo arčiau gyventojų – realios grėsmės atveju laikas patekti į saugią vietą gali būti labai ribotas. Todėl svarbu efektyviai išnaudoti jau turimą požeminę infrastruktūrą, įskaitant daugiabučių namų rūsius, kartu investuojant į naujų bei mobilių priedangų sprendimus ir užtikrinant šiuolaikinius jų projektavimo bei įrengimo standartus.

Šiuo metu savivaldybės įgyvendina 112 priedangų modernizavimo projektų – 818 priedangų, kuriems skirta daugiau kaip 30 mln. eurų. Artimiausiu metu planuojama skelbti trečiąjį kvietimą – jam numatyta 16 mln. eurų.

Iki 2030 m. Valstybės gynybos fondo finansavimą priedangų infrastruktūrai planuojama padidinti nuo 77 mln. iki 90 mln. eurų. Taip pat numatoma didinti vienai priedangai galimą skirti finansavimo sumą iki 155 tūkst. eurų ir plėsti finansuojamų darbų sąrašą.

„Mūsų tikslas turi būti labai aiškus – kad nepriklausomai nuo to, kur žmogus Lietuvoje gyvena, jis galėtų tikėtis panašaus lygio priedangos prieinamumo, parengties ir kokybės. Tam reikalingas nuoseklus valstybės ir savivaldybių darbas bei aiškūs reikalavimai“, – sakė  viceministrė Ana Burkovskienė.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. priedangos bus skirstomos į tris lygius pagal jų suteikiamą apsaugą, bus nustatyti privalomi minimalūs techniniai reikalavimai priedangoms senesnės statybos objektuose, taip pat mobilioms ir modulinėms priedangoms. Bus aiškiau apibrėžtos savivaldybių ir priedangų valdytojų atsakomybės.

Konferencijoje pabrėžta, kad toks sisteminis ir daugiapakopis požiūris į civilinę gynybą ir visuomenės atsparumą gali ne tik sustiprinti gyventojų apsaugą, bet ir didinti žmonių saugumo jausmą.