Universiteto socialinė atsakomybė – ne tik skambūs žodžiai, bet ir svarbūs darbai

Vyriausybės strateginės analizės centro prieš kelerius metus atlikti tyrimai parodė, kad studijos universitete yra labiausiai trokštama tolesnio mokymosi alternatyva kas antram dvyliktokui. Universitetinis išsilavinimas dažniau siejamas su geresne ateitimi, didesniu atlyginimu. Tačiau rinktis aukštąjį išsilavinimą dažniau planuoja labiau finansiškai pasiturintys, negaunantys socialinės paramos ir tie, kurių bent vienas iš tėvų yra baigęs aukštąjį mokslą.

Vilniaus universitetas (VU) pirmasis prisiėmė socialinę misiją ir siekį didinti aukštojo mokslo prieinamumą nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties dar 2019 m. įsteigęs specialias stipendijas. O šiemet, švęsdamas 445-ąjį gimtadienį, organizavo gimtadienio paramos aukcioną šių stipendijų krepšeliui papildyti.

VU pirmasis atsigręžė į socialinę misiją

Prieš penkerius metus VU pirmasis iš Lietuvos aukštųjų mokyklų aiškiai paskelbė – aukštasis mokslas turi būti prieinamas kiekvienam pagal gabumus, motyvaciją ir žinias. Siekti aukštojo mokslo neturi trukdyti šeimos socialinė, ekonominė padėtis ar kitos nuo asmens talento nepriklausančios aplinkybės.

Buvusi VU bendruomenės reikalų prorektorė doc. Birutė Švedaitė-Sakalauskė primena, kad prieš aštuonerius metus VU atsigręžė į savo bendruomenę ir Senatas priėmė jai stiprinti svarbų dokumentą – įvairovės ir lygių galimybių strategiją. Taip VU patvirtino aktyvų siekį būti atviresniam ir socialiai atsakingesniam.

„Ruošdamiesi švęsti 440-ąjį VU gimtadienį svarstėme, kad mokame suorganizuoti konferencijas, renginius didžiulei VU bendruomenei, turime prikaupę daugybę dovanų, kurioms saugoti įkurtas net atskiras muziejus. Todėl nusprendėme atsisakyti šventinio vakarėlio bei dovanų ir patys padovanoti vieną vertingiausių dovanų – 100 galimybių jauniems žmonėms, kurie anksčiau neišdrįso arba negalėjo ateiti į VU“, – sako viena 450-mečio stipendijų iniciatorių doc. B. Švedaitė-Sakalauskė.

VU priimtas sprendimas įsteigti specialias stipendijas pirmakursiams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos padeda kasmet daugiau kaip šimtui talentingų jaunuolių lengviau įsitvirtinti naujame mieste kritiškai svarbiais pirmaisiais studijų metais. Vieno studento stipendija per metus siekia 3000 eurų.

Siekia tapti mokslininkais

Olimpiadų laimėtojai, tėvų netekusieji ar šeimoje pirmieji norintys siekti aukštojo mokslo, iš mažų miestelių, daugiavaikių šeimų – tai dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai iš paraiškų specialiai stipendijai gauti, kurias nagrinėja VU.

„Šeimos sistema labai smarkiai lemia, ką darys jos palikuonys. Kaip patarlėje sakoma: obuolys nuo obels toli nerieda. Jei yra, pavyzdžiui, medikų, menininkų ar teisininkų šeima, labai sunku jaunam žmogui tokioje šeimoje netapti mediku, menininku ar teisininku. Taip pat labai sunku būti balta varna šeimoje, kurioje nebuvo aukštojo mokslo siekimo modelio“, – įsitikinusi doc. B. Švedaitė-Sakalauskė.

Vienas šios stipendijos gavėjų VU Medicinos fakulteto trečiakursis Edgaras Zaboras yra pirmasis siekiantis aukštojo mokslo savo šeimoje, be to, našlaitis, dalį laiko praleidęs globos namuose, kitą dalį – gyvenęs pas savo gimines.

„Mano gyvenime niekada nebuvo jokios obels, todėl man iš pradžių buvo neaišku ir labai sunku išsirinkti, kur riedėti. Tačiau po kiek laiko pajaučiau kryptį ir supratau, kad man visai gerai sekasi mokytis ir mokslas man patinka. Kad ir kaip man tuo metu buvo sunku, nusprendžiau mokytis, dalyvaudavau biologijos olimpiadose ir jose netikėtai atradau neuromokslų sritį, kuri man labai patiko. Pradėjau svarstyti, kokia galėtų būti mano ateitis šioje srityje ir pasirinkau medicinos studijas VU“, – prisimena Edgaras. Vaikinas savo ateitį mato mokslinėje neurovaizdinimo srityje ir planuoja tęsti studijas medicinos rezidentūroje.

Kita specialios stipendijos gavėja – Gyvybės mokslų centro (GMC) molekulinės biologijos trečio kurso studentė Miglė Šarpilo taip pat svajoja tęsti mokslinę veiklą ir sekti laboratorijos, kurioje ji praktikuojasi nuo pirmo kurso, vadovo pėdomis.

„Mano vadovas atėjo dirbti į laboratoriją taip pat anksti kaip aš, o po studijų GMC išvyko į Londoną studijuoti doktorantūroje. Baigęs studijas grįžo į Lietuvą ir įkūrė savo laboratoriją VU. Mane labai įkvėpė toks mano laboratorijos vadovo kelias ir, jei viskas bus gerai, mano planas bus toks pats: išvykus pasisemti patirties ir grįžus įkurti laboratoriją GMC“, – atskleidžia Miglė.

Sėkmės istorijos kaip iš filmų

VU studentų Miglės ir Edgaro sėkmės istorijos, kuriami profesiniai planai prasidėjo nuo pirmame kurse gautų 450-mečio stipendijų. Šių stipendijų fondui papildyti šiemet VU organizavo savo gimtadienio paramos aukcioną, kurio metu pakavo dovanas  būsimiems savo studentams. Aukcione surinkta beveik 73 000 eurų suma leis papildomai 24 studentams jau šiais mokslo metais siekti aukštojo mokslo ir kelionę VU pradėti užtikrinčiau.

Aukštojo mokslo prieinamumo idėją aktyviai palaikanti Eugenija Sutkienė, garsi Lietuvos verslo teisininkė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyriausioji partnerė, „SOS vaikų kaimų“ valdybos pirmininkė, dalyvavusi aukciono renginyje, dalijosi įkvepiančiais savo veiklos pavyzdžiais. Ji ne tik kaip socialinės organizacijos atstovė ieško galimybių vaikams padėti siekti aukštojo mokslo, bet ir savo asmeninėmis lėšomis nuolat remia globos netekusius vaikus, yra finansavusi penkių jaunuolių studijas.

Pirmas jaunuolis, kurį ji parėmė, buvo jos dukros klasiokas, vienuoliktoje klasėje netekęs motinos, o tėvo jau neturėjęs.

„Jis buvo labai smalsus ir guvus vaikas. Jis gaudavo našlaičio pensiją ir teta kažkiek duodavo pinigų. Bet vieną dieną man dukra pasakė, kad jis labai nori mokytis, ir paklausė, ar mes galime jį paremti. Aš sutikau ir mes su juo sutarėme, kad aš kiekvienų mokslo metų pradžioje jam pervesiu sutartą sumą mokslams finansuoti. Jis sėkmingai baigė turizmo ir viešbučių vadybos studijas, buvo išvažiavęs ir į užsienį pasimokyti ir įkūrė vieną geriausių restoranų Palangoje, kuriame mes su šeima apsilankydavome“, – sėkmės istorija dalijasi filantropė E. Sutkienė.

Po vieno tokio apsilankymo Palangoje teisininkė grįžo prie darbų ir atėjusi į biurą rado didžiulę puokštę ir storą voką ant stalo. Atidariusi voką išsigando. „Mano globotinis nenorėjo likti skolingas ir man visus tuos pinigus už studijas grąžino. Aš vos neapsiverkiau, nes kai duoti, niekada nesitiki nieko atgal. Tada pagalvojau, kad jei jau tie pinigai yra, tai reikia juos įprasminti ir toliau įdarbinti. Tuomet pradėjau remti ir kitų vaikų mokslus. Taip atsiranda asmeninis pasitenkinimas ir motyvacija prisidėti prie jaunuolių sėkmės istorijų“, – sako teisininkė.