Už Lietuvos laisvę kovojo visų tautybių žmonės

Lietuvai minint 34-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Tautinių mažumų departamentas kviečia prisiminti visų Lietuvos tautų indėlį kovoje už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę.

Lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonės aktyviai dalyvavo mūsų šalies kovoje kelyje į nepriklausomybę.

Įvairių tautybių Lietuvos gyventojai ne tik saugojo laisvės žodį prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, bet ir kita veikla prisidėjo prie išsilaisvinimo.

Tautinių bendrijų nariai aiškiai rėmė Sąjūdžio judėjimą, savo palaikymą rodė rašydami atsišaukimus į laikraščius, dalyvaudami daugiatūkstantiniuose mitinguose, neleisdami Kremliaus propagandai skleisti melagingo naratyvo apie vietinių tautinių mažumų nepasitenkinimą. 

1988 metų rugsėjį tautinių bendrijų atstovai susirinko į pasitarimą, kuriame nutarė aktyviai įsijungti į besiformuojančio judėjimo veiklą. Per šį pasitarimą buvo įkurta Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija. Asociacija palaikė dialogą tarp įvairių tautinių bendrijų ir ragino vienytis atkurti Lietuvos valstybingumą. Asociacijos nariai kartu su lietuviais aktyviai dalyvavo visuose Lietuvai lemtinguose istoriniuose įvykiuose.

Pirmieji prie judėjimo už nepriklausomybę prisijungė kultūros ir mokslo atstovai, kiti aktyvistai. 1990 m. kovą rusakalbiams Lietuvos gyventojams leidžiamas laikraštis „Echo Litvy“ išspausdino labai svarbų pareiškimą apie tai, kad Lietuvoje gyvenantys estai, rumunai, rusai, azerbaidžaniečiai, totoriai, žydai, ukrainiečiai, armėnai remia ir sveikina Lietuvos valstybės sprendimą atsiskirti nuo SSRS.

Protestuodama prieš Sausio 13-osios įvykius, Asociacija parašė kreipimąsi į Michailą Gorbačiovą, kurį pasirašė trys tūkstančiai įvairių Lietuvos tautybių žmonių. Šį kreipimąsi į Maskvą vežė Nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Petrovas kartu su Alfredu Nazarovu ir Vladimiru Gražuliu. Aukščiausioji Taryba išsiuntė graikų bendruomenės atstovą Nikolajų Medvedevą į Maskvą deryboms. Jo darbas buvo labai svarbus Lietuvai.

Iškart po kruvinų įvykių, 1991 m. sausį Rusų kultūros centras raštu kreipėsi į Lietuvos rusus ir visus Lietuvos gyventojus. Kreipimesi buvo pateikta neiškraipyta informacija apie tragiškus 1991 sausio 13-osios įvykius Vilniuje prie Televizijos ir radijo komiteto. Gyventojai buvo įspėti apie Nacionalinio gelbėjimo komitetą ir jo veiksmų planą. Šį komitetą teksto autoriai pasmerkė.

Rusų ir ukrainiečių kalbomis taip pat buvo kreiptasi į sovietų armijos karius bei SSSR Aukščiausiosios tarybos tautybių tarybos pirmininko pavaduotoją. Drauge su visais Lietuvos gyventojais šalies Nepriklausomybę 1991 m. sausio įvykių ir rugpjūčio pučo metu gynė ir tautinių bendrijų atstovai. Tarp tomis dienomis kovoje dėl laisvės ir Nepriklausomybės nukentėjusių žmonių buvo azerbaidžaniečiai Famil Šiukiurov bei Ilkin Dadašev. Už drąsą ir ryžtą jiems įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai. Loreta Asanavičiūtė, tragiškai žuvusi gindama Lietuvos nepriklausomybę, buvo Lietuvos totorė.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kviesdamas pažymėti įvairių tautybių Lietuvos gyventojų indėlį kelyje į laisvę, kviečia sausio 13 d. 8 val. prie kiekvieno lango dešimčiai minučių, užgesinus šviesas, uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa

SAUSIO 11 D., ŠEŠTADIENIS
12–13.30 val. – XXXIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės–Vilniaus televizijos bokštas)

SAUSIO 12 D., SEKMADIENIS
10–21 val. – Renginiai Seimo lankytojų centre
Edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės vaikams, žinių viktorinos, vaizdo medžiagos demonstravimas
15.45–20.45 val. – Atvirų durų valandos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai)
Parodos, vaikų kūrybinės dirbtuvėlės (tema „Laisva Lietuva“), koncertas, vaizdo medžiagos demonstravimas
16.30 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto
17 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato
18–18.30 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
18.40 val. – Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje
19 val. – Tradicinis parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje
20 val. – Koncertas Laisvės gynėjų dienai Šv. Jonų bažnyčioje. Kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera

SAUSIO 13 D., PIRMADIENIS
8 val. – Pilietinė akcija „Pergalės šviesa“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės
9 val. – Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje
9.30–15 val. – Renginiai Seimo lankytojų centre
12 val. – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
12.30–14 val. – Atvirų durų valandos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai)
Parodos, koncertas, vaizdo medžiagos demonstravimas
13.30 val. – Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse
Rengėjos: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kariuomenė
17.30 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Prierašai po nuotraukomis:

00.jpg: Tautinių bendrijų nariai: lenkai, baltarusiai, estai ir kt.su savo tautinėmis vėliavomis laikantys Lenkijos Nepriklausomybės judėjimo „Solidarność“ (Solidarumas) plakatą Sąjūdžio mitinge „Laisvę ir Nepriklausomybę Lietuvai“, organizuotame SSKP CK generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo į Lietuvą metu.

01.jpg: 1991 m. sausio 13 d. Rusų kultūros centro kreipimasis į Lietuvos gyventojus (rusų kalba). Kreipimesi pateikiama informacija apie tragiškus 1991 m. sausio 13-osios įvykius Vilniuje prie televizijos ir radijo komiteto. Rašoma apie anoniminį Lietuvos gelbėjimo komitetą, pateikiamas jo veiksmų vertinimas ir pasmerkimas. Kreipiamasi į Lietuvos rusų tautybės žmones, kviečiant juos sausio 16 d. 11 val. į gedulingą eiseną, pagerbti žuvusius.

02.jpg: Kreipimasis į Sovietų Sąjungos armijos karius (rusų kalba). Lietuvos tautinių bendrijų kreipimesi pabrėžiama, kad demokratinis judėjimas ne kartą atvirai perspėjo, kad prieš savo liaudį gali būti panaudota Sovietinė armija. Taip įvyko šturmuojant televizijos bokštą, kuomet žuvo 13 taikių gyventojų, kurių tarpe įvairių tautybių žmonės. Jų vienintelė „kaltė“ – noras gyventi nepriklausomoje šalyje. Kviečiama susilaikyti nuo veiksmų, kurie atves prie žmonių aukų.

03.jpg: Nuotraukoje: Sausio 13-osios atminimo medalių įteikimo Lietuvos baltarusių bendruomenės atstovams ceremonialui Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Valentino Stecho asm. archyvas.