Užsienio gynybos ekspertai: poligonai – realaus karinio pasirengimo pagrindas

Užsienio gynybos ekspertai: poligonai – realaus karinio pasirengimo pagrindas

Lietuva nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus, o tam reikalingi sprendimai, kurie užtikrina ne teorinį, bet realų kariuomenės pasirengimą. Karinių poligonų plėtra tam kritiškai svarbi. Tai praktinis pagrindas, leidžiantis treniruotis sąlygomis, kurios atitinka šiandienos saugumo realybę, stiprinti sąveiką su sąjungininkais ir kurti patikimą atgrasymo sistemą.

Viena svarbiausių aukštos karių parengties sąlygų – mokymo kokybė. Užsienio saugumo ekspertai pabrėžia, kad be tinkamų treniravimuisi skirtų erdvių ir nuolatinės praktikos neįmanoma pasiekti aukšto profesionalumo lygio.

„Kalbant apie rengimą, nėra nieko svarbiau nei kokybiškos treniruočių teritorijos ir šaudyklos, kurios suteikia galimybes kariams mokytis, kovoti, tobulinti įgūdžius ir tapti savo srities ekspertais kiekviename žingsnyje“, –  teigia generolas majoras Sean Flynn, NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume operacijų štabo viršininko pavaduotojas.

Ne mažiau svarbus yra pratybų mastelis ir realistiškumas. Šiuolaikiniai konfliktai reikalauja gebėjimo veikti didelėmis pajėgomis, koordinuotai ir dinamiškai. Kaip pažymi Miuncheno Bundesvero universiteto profesorius Carlo Masala, poligonai yra būtini, kad valstybės galėtų treniruotis realiomis sąlygomis ir turėtų pakankamai erdvės didelio masto pratyboms.  Jie sudaro sąlygas imituoti realias operacijas ir treniruoti praktinius kolektyvinius gebėjimus.  Pasak Vokietijos gynybos eksperto, kovinio rengimo erdvės – tai vieta, kur  kariai gali  vykdyti daugianacionalinius manevrus, treniruoti sąveikumą realiomis sąlygomis ir su koviniu šaudymu.

Būtent nuosekli kariuomenės praktika leidžia užtikrinti, kad teorinės žinios virstų realiais veiksmais. „Jeigu pajėgos nėra nuolat treniruojamos realiomis sąlygomis, jos nėra pasirengusios doktriną paversti tikru mūšiu“, – akcentuoja C. Masala.

Intensyvesnio regioninio bendradarbiavimo rengiant ir stiprinant gynybinius pajėgumus poreikį pabrėžia ir Latvijos gynybos ministerijos politikos direktorius Rolands Heniņš. „Mokymai per daugelį metų neabejotinai buvo viena iš pagrindinių sričių, kur mūsų ginkluotosios pajėgos nuolat dirba kartu. Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją pasaulyje, matome, kad šis mokymų poreikis tik auga“, – teigia jis.

Pasak jo, augantys regiono ir Aljanso gynybiniai pajėgumai neišvengiamai keis ir kovinio rengimo praktiką: „Vis dažniau naudosime vieni kitų infrastruktūra, treniruosimės kartu arba vykdysime mokymus tuo pačiu metu. Turime treniruotis tiek didesnėmis pajėgų formuotėmis, tiek ugdyti nišinius gebėjimus ir taikyti naujas technologijas“, – pabrėžia R. Heniņš.

Poligonai yra neatsiejama gynybos pajėgumų stiprinimo dalis. Jie sudaro sąlygas nuosekliai auginti kariuomenės parengtį ir pereiti prie vis didesnio masto operacijų. Šis procesas turi ir aiškią strateginę reikšmę atgrasymo kontekste. Kaip teigia NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso (angl. Multinational Corps Northeast, MNC NE) štabo vadas generolas leitenantas Dariusz Parylak, karinis stiprinimas – tai procesas, kuris vyksta nuolat ir negali būti užbaigtas per savaitę.  Augantis pajėgumų lygis ir didėjančios NATO ambicijos siunčia aiškų signalą apie sąjungininkų pasirengimą gintis. „Tai dar viena žinutė, kurią galime pasiųsti savo potencialiems priešininkams“, –  pažymi jis.

Poligonai leidžia šiuos pajėgumus paversti realiu veikimu. Jie leidžia užtikrinti aukštą karių parengtį, stiprina sąjungininkų tarpusavio sąveiką ir kuria patikimą atgrasymo pagrindą. Tai ilgalaikis sprendimas, tiesiogiai susijęs su valstybės saugumu ir gebėjimu veikti kintančioje saugumo aplinkoje.

Lietuva nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus, o tam reikalingi sprendimai, kurie užtikrina ne teorinį, bet realų kariuomenės pasirengimą. Karinių poligonų plėtra tam kritiškai svarbi. Tai praktinis pagrindas, leidžiantis treniruotis sąlygomis, kurios atitinka šiandienos saugumo realybę, stiprinti sąveiką su sąjungininkais ir kurti patikimą atgrasymo sistemą.

Viena svarbiausių aukštos karių parengties sąlygų – mokymo kokybė. Užsienio saugumo ekspertai pabrėžia, kad be tinkamų treniravimuisi skirtų erdvių ir nuolatinės praktikos neįmanoma pasiekti aukšto profesionalumo lygio.

„Kalbant apie rengimą, nėra nieko svarbiau nei kokybiškos treniruočių teritorijos ir šaudyklos, kurios suteikia galimybes kariams mokytis, kovoti, tobulinti įgūdžius ir tapti savo srities ekspertais kiekviename žingsnyje“, –  teigia generolas majoras Sean Flynn, NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume operacijų štabo viršininko pavaduotojas.

Ne mažiau svarbus yra pratybų mastelis ir realistiškumas. Šiuolaikiniai konfliktai reikalauja gebėjimo veikti didelėmis pajėgomis, koordinuotai ir dinamiškai. Kaip pažymi Miuncheno Bundesvero universiteto profesorius Carlo Masala, poligonai yra būtini, kad valstybės galėtų treniruotis realiomis sąlygomis ir turėtų pakankamai erdvės didelio masto pratyboms.  Jie sudaro sąlygas imituoti realias operacijas ir treniruoti praktinius kolektyvinius gebėjimus.  Pasak Vokietijos gynybos eksperto, kovinio rengimo erdvės – tai vieta, kur  kariai gali  vykdyti daugianacionalinius manevrus, treniruoti sąveikumą realiomis sąlygomis ir su koviniu šaudymu.

Būtent nuosekli kariuomenės praktika leidžia užtikrinti, kad teorinės žinios virstų realiais veiksmais. „Jeigu pajėgos nėra nuolat treniruojamos realiomis sąlygomis, jos nėra pasirengusios doktriną paversti tikru mūšiu“, – akcentuoja C. Masala.

Intensyvesnio regioninio bendradarbiavimo rengiant ir stiprinant gynybinius pajėgumus poreikį pabrėžia ir Latvijos gynybos ministerijos politikos direktorius Rolands Heniņš. „Mokymai per daugelį metų neabejotinai buvo viena iš pagrindinių sričių, kur mūsų ginkluotosios pajėgos nuolat dirba kartu. Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją pasaulyje, matome, kad šis mokymų poreikis tik auga“, – teigia jis.

Pasak jo, augantys regiono ir Aljanso gynybiniai pajėgumai neišvengiamai keis ir kovinio rengimo praktiką: „Vis dažniau naudosime vieni kitų infrastruktūra, treniruosimės kartu arba vykdysime mokymus tuo pačiu metu. Turime treniruotis tiek didesnėmis pajėgų formuotėmis, tiek ugdyti nišinius gebėjimus ir taikyti naujas technologijas“, – pabrėžia R. Heniņš.

Poligonai yra neatsiejama gynybos pajėgumų stiprinimo dalis. Jie sudaro sąlygas nuosekliai auginti kariuomenės parengtį ir pereiti prie vis didesnio masto operacijų. Šis procesas turi ir aiškią strateginę reikšmę atgrasymo kontekste. Kaip teigia NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso (angl. Multinational Corps Northeast, MNC NE) štabo vadas generolas leitenantas Dariusz Parylak, karinis stiprinimas – tai procesas, kuris vyksta nuolat ir negali būti užbaigtas per savaitę.  Augantis pajėgumų lygis ir didėjančios NATO ambicijos siunčia aiškų signalą apie sąjungininkų pasirengimą gintis. „Tai dar viena žinutė, kurią galime pasiųsti savo potencialiems priešininkams“, –  pažymi jis.

Poligonai leidžia šiuos pajėgumus paversti realiu veikimu. Jie leidžia užtikrinti aukštą karių parengtį, stiprina sąjungininkų tarpusavio sąveiką ir kuria patikimą atgrasymo pagrindą. Tai ilgalaikis sprendimas, tiesiogiai susijęs su valstybės saugumu ir gebėjimu veikti kintančioje saugumo aplinkoje.