Užsienio lietuviai: tarnyba Lietuvos kariuomenėje – kur kas geriau nei galvojome

Kiekvienais metais šaukiamųjų į privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje gretas papildo užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, pasirinkę likti ne nuošalyje, o prisidėti prie Tėvynės saugumo – jie grįžta į Lietuvą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Nors tai gali atrodyti kaip rimtas iššūkis, daugelis jų tvirtina: tarnyba Lietuvos kariuomenėje – vienas geriausių sprendimų gyvenime. Nuo 2026-ųjų įsigaliosianti nauja karo prievolės tvarka jaunuoliams pasiūlys dar daugiau lankstumo ir galimybių, aktualių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantiems piliečiams.

„Augant Rusijos grėsmei visuotinė karo tarnyba vėl grįžta į NATO sąjungininkų dienotvarkę. Aljanso planų įgyvendinimui būtina ne tik karinė technika, bet ir parengti, gebantys ginklu savo valstybę ginti žmonės. Kiekvienas Lietuvos pilietis, net ir gyvenantis užsienyje, mums yra svarbus, nes gerai pasirengusi ir savo vietą krašto gynyboje atradusi visuomenė siunčia aiškią žinią potencialiems agresoriams – mes nepasiduosime“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

Seime vykusiame renginyje „Užsienio lietuvių patirtys Lietuvos kariuomenėje“ privalomąją karinę tarnybą atliekantys užsienio lietuviai dalijosi savo patirtimis Lietuvos kariuomenėje. Jaunuoliai neslėpė – dvejones dėl tarnybos skatino išankstinės aplinkinių nuostatos ir įvairūs mitai, tačiau reali patirtis jas netrukus išsklaidė. Kariuomenėje jaunuoliai atrado ne tik drausmę ir naujus įgūdžius, bet ir solidarią ir atvirą bendruomenę. 

„Tarnyba Lietuvos kariuomenėje – tai yra pats geriausias dalykas, ką aš gyvenime padariau. Tikrai netikėjau, kad kariuomenė gali taip pakeisti žmogų, kad instruktoriai tiek daug laiko atiduos mums, stengsis ir nuoširdžiai mokys, kad mes kuo labiau tobulėtume“, – patirtimi tarnyba Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione dalijosi j. eil. L. Dartinevičius, vienas iš konferencijoje dalyvavusių užsienio lietuvių.

Kario teigimu, be kovinių šaudymų ir išgyvenimo mokymų itin naudingi buvo dvi savaites trukę pirmosios pagalbos kursai. Jų metu gautos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai leis užtikrintai ir tinkamai suteikti pagalbą tiek tarnybos metu, tiek ir civiliame gyvenime. 

Iš Italijos į Lietuvą atvykęs j. eil. M. Andriolo neslėpė – karinė tarnyba jam atnešė daug naujų patirčių, kurių civiliame gyvenime jis nebūtų galėjęs gauti, o per šį laikotarpį užsimezgė ir naujos draugystės. „Iš pradžių nebuvo didelio noro tarnybai, bet kai įsivažiavau, dabar jau patinka. Tikrai rekomenduočiau tarnybą Lietuvos kariuomenėje, nes ji duoda daug naujų reikalingų dalykų. Tai tikrai naudinga“, – kalbėjo jis. 

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje užaugęs j. eil. D. R. Pliaskus pripažino: „Bijojau kalbos barjero, maniau, kad būsiu atstumtas. Bet viskas buvo priešingai – kolegos mane palaikė, padėjo suprasti ir įsitraukti. Kariuomenė nėra tokia baisi, kaip atrodo – ji tikrai įdomi ir naudinga.“

Jis atskleidė, kad būtent tarnybos metu atrado aistrą biologijai – dalyvavęs pirmosios pagalbos kursuose ir išbandęs praktinius užsiėmimus, suprato, jog norėtų tęsti mokslus šioje srityje. „Kariuomenė padėjo man suprasti, ko noriu iš gyvenimo. Galvoju stoti į universitetą studijuoti biologiją. Tarnyba mane uždegė“, – teigė karys. 

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė kryptingai deda pastangas sudaryti kuo patrauklesnes sąlygas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti nauja karo prievolės tvarka, sudarys ne tik geresnes sąlygas tam, kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų pasirinkti sau tinkamiausią tarnybos kelią, tačiau ir užtikrins dar efektyvesnį šalies gynybinių pajėgumų stiprinimą.

18 metų sulaukę ir mokyklą pabaigę jaunuoliai bus kviečiami atlikti karo prievolės. Nuo 2025 m. sausio 1 d. jaunuoliams (vaikinams), kuriems sukako 17 m., elektroniniu būdu atliekamas pirminis sveikatos patikrinimas dėl jų tinkamumo atlikti karinę tarnybą. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą.

Į aukštąsias mokyklas įstoję jaunuoliai galės laisvai pasirinkti vieną iš šių tarnybos variantų:

·       3 metų tarnybą pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą,

·       3 metų tarnybą pagal kitas Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas,

·       9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

Tai studentams suteiks galimybę rasti geriausiai individualius planus atitinkantį būdą prisidėti prie šalies gynybos.

Taip pat siekiama pritraukti specialistus, kurių įgūdžių ypač reikia kariuomenėje. Aviacijos, avionikos, inžinerijos, medicinos sričių atstovai bus kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės bazinę karinę tarnybą ir įgyti reikiamas žinias, būtinas esant krizinei situacijai. Po to jie būtų įtraukiami į aktyvųjį kariuomenės rezervą. 

Numatoma didinti ir privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių skaičių, taip dar labiau stiprinant kariuomenės parengtį. Kaip ir dabar, privalomoji tarnyba truks 9 mėnesius, tačiau daliai šaukiamųjų, pasirinkusių tam tikras karines specialybes (pavyzdžiui, artileriją ar logistiką), bus sudaryta galimybė tarnybą baigti po 6 mėnesių. Tuo tarpu tiems, kurie atliks visą 9 mėnesių tarnybos laikotarpį, paskutiniais trimis mėnesiais bus mokamos padidintos, tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos – taip bus siekiama skatinti jaunuolius sėkmingai pabaigti visą tarnybos laikotarpį.

Naujoji tvarka bus taikoma ir užsienyje gyvenantiems ar studijuojantiems Lietuvos piliečiams. Užsienyje gyvenantys jaunuoliai galės rinktis tokias pačias galimybes kaip ir gyvenantys Lietuvoje. Todėl verta iš anksto domėtis, kokie tarnybos atlikimo būdai jiems būtų aktualiausi. Praėjusiais metais privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo 50 iš užsienio atvykusių Lietuvos piliečių.

Tuo pačiu išplėstos sąlygos alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai. Piliečiai, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali atlikti privalomosios karo tarnybos, galės pasirinkti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurios trukmė – 12 mėnesių. Ši tarnyba galės būti atliekama ne tik valstybės ar savivaldybių institucijose, bet ir viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės apsaugos, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, pilietinio ugdymo ar humanitarinės pagalbos srityse.

Alternatyviosios tarnybos atlikimo tvarką reglamentuos Vyriausybė ar jos įgaliota civilinė institucija, siekiant užtikrinti skaidrumą ir platesnes pasirinkimo galimybes.