Spaudos centras

V. Janulevičius: pasidžiaukime pramonės lūkesčių augimu, kol dar galime

Nepaisant didelio neapibrėžtumo dėl tarptautinės prekybos Lietuvos pramonės lūkesčiai gerėja jau trečią mėnesį iš eilės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) kovo mėn. siekė 49,7 ir nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. yra arčiausiai 50 ribos.
Nors kas penkta pramonės įmonė mano, kad artimiausiu metu jų produkcijos eksportas mažės. 9 iš 10 įmonių mano, kad artimiausiu metu jų gamyba augs arba bent nesikeis. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, kad pasitikėjimas pramonės produkcijos gamybos prognozėmis kol kas išlaiko augimą ir tai pramonės nuotaikoms neleidžia svirti žemyn.
„Lietuvos apdirbamoji pramonė per pastaruosius penkerius metus augo 45 proc. Tai – ne atsitiktinumas. Tai pasitikėjimo, investicijų ir atsakingos politikos rezultatas. Dabar esame liudininkai, kaip dėliojama nauja mokesčių reforma kėsinasi sugriauti šį pasitikėjimą. Kiekvienas investicinis sprendimas dabartinėmis sąlygomis pas mus jau ir taip priimamas ypač atsargiai, jau nekalbant apie šiuo metu kedenamą ekonomikos augimui žalingų priemonių paketą. Rizikuojame likti nuošaly, kai lėtėjant ekonomikai lūkesčių jau nebebus kuo pagrįsti“,  – sako LPK prezidentas.
Jau trečią mėnesį iš eilės ilgėja laikotarpis, kuriam įmonės yra užsitikrinusios gamybos užsakymus (jis siekia 3,3 mėnesio). Tolesnio savo produkcijos kainų mažėjimo pramonės įmonės nesitiki. Didžioji dalis jų mano, kad artimiausiu metu jų produkcijos kainos nekis, o kas ketvirta įmonė mano, kad jos artimiausiu metu kils. Įmonės ir toliau lieka tvirtos dėl siekių išlaikyti turimą darbuotojų skaičių: didžioji dalis įmonių šio skaičiaus didinti neketina, apie tai svarsto tik viena iš dešimties.Kartu su Lietuvos pramone gerėja ir visos euro zonos pramonės lūkesčiai. Euro zonos pramonės PMI (angl. Purchasing Managers‘s Index) kovo mėn. jau siekė 48,7. Tai buvo aukščiausias per paskutinius 26 mėnesius.
Euro zonos pramonės produkcija paaugo reikšmingiausiai per pastaruosius dvejus metus, sulėtėjo darbuotojų mažinimo tempai, tačiau vis dar neatsigauna užsakymai pramonės įmonėms. Vokietijos pramonės lūkesčiai šių metų kovo mėn. paaugo net 1,8 proc. punkto nuo 46,5 (vasario mėn.) iki 48,3 (kovo mėn.).
Toks lūkesčių pokytis viršijo ekonomistų prognozes. Pagrindiniu pokyčio šaltiniu Vokietijoje dar nebuvo atsigaunantys užsakymai ar paklausa eksporto rinkose. Vokietijos pramonės lūkesčiai gerėjo pirmiausia dėl vidaus paklausos atsigavimo ir klientų, kurie pirko produkciją atsargoms. Net jei Europos Centrinis Bankas ką tik sumažino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozes (prognozuoja, kad euro zonos ekonomika augs tik 0,9 proc.), panašu, kad pramonės sektoriaus įmonių metų pradžios nuotaikų tai negadino. Tačiau jas jau artimiausiu metu gali sugadinti JAV įvedami muitai importuojamiems automobiliams, kurie sudaro vieną didžiausių visos euro zonos ir Vokietijos eksporto į JAV prekių grupių.
Keturios pramonės įmonės iš dešimties mano, kad paklausa eksporto rinkose yra per maža, kitos šešios – kad ji pakankama. Labiausiai per maža paklausa eksporto rinkose susirūpinusios yra kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos ir tekstilės gaminių gamybos įmonės. Daugiau nei pusė jų teigia, kad paklausa eksporto rinkose yra per maža. Jau antrą mėnesį iš eilės ryškėja chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonių nusivylimas eksporto rinkomis, kuriose patiriama didelė konkurencija iš Rusijos trąšų gamintojų. Šio sektoriaus įmonėse pradeda kauptis perteklinės gatavos produkcijos atsargos. Atsargos kaupiasi ir guminių bei plastikinių gaminių gamybos sektoriaus įmonėse, tačiau jos labiau susijusios su siekiu patenkinti augančią paklausą eksporto rinkose.
Antrą mėnesį iš eilės gerėja pramonės įmonių lūkesčiai dėl naujų darbuotojų samdymo. Artimiausiu metu naujus darbuotojus ketina samdyti kas trečia kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir baldų gamybos įmonės ir kas ketvirta kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos ir tekstilės gaminių gamybos įmonės. Darbuotojų skaičių mažinti artimiausiu metu ketina svarstyti kas trečia chemikalų ir chemijos produktų gamybos ir kas penkta metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos įmonės.
Kovo mėn. pramonės įmonių pajėgumų panaudojimas padidėjo ir siekė 70,5 proc., kai vasario mėn. buvo 70,1 procentų. Pramonės pajėgumų panaudojimas nuo 2022 metų gruodžio mėn. nesiekia ilgamečio pajėgumų panaudojimo lygio (75 proc. kovo mėn.). Reikšmingai didesnis nei vidutinis visoje pramonėje vasario mėn. pajėgumų panaudojimas buvo fiksuotas baldų gamybos (84,9 proc.; vasario mėn. – 85,0 proc.) ir drabužių siuvimo (79,2 proc.) sektoriuose, o reikšmingai mažesnis – kitų nemetalo mineralinių produktų (57,2 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (62,2 proc.) sektoriuose. Pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai mažėjo tekstilės gaminių gamybos (mažėjo net 4,6 proc. punkto nuo 68,1 proc. vasario mėn. iki 63,5 proc. kovo mėn.) ir chemikalų bei chemijos produktų gamybos sektoriuose (mažėjo 4,1 proc. punkto nuo 66,5 proc. vasario mėn. iki 62,4 proc. kovo mėn.). Kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai paaugo. Jei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuje jis augo 4,1 proc. punktu (nuo 53,1 proc. vasario mėn. iki 57,2 proc. kovo mėn.), tai kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje augo 2,3 proc. punkto (nuo 68,9 proc. vasario mėn. iki 71,2 proc. kovo mėn.).
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai kovo mėn. buvo fiksuoti kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (lūkesčių indeksas kovo mėn. siekė 56,5, vasario mėn. – 50,2), baldų gamybos (52,4, vasario mėn. – 53,1), tekstilės gaminių gamybos (51,4, vasario mėn. – 52,8), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (51,2, vasario mėn. – 52,0). Tuo tarpu maisto gamybos, drabužių suvimo, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių (išskyrus baldus) gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius), chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektorių įmonių lūkesčiai kovo mėn. buvo prastesni nei vidutiniškai visų pramonės sektorių.

---------
*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.

Pranešimą paskelbė: Asta Rinkevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konfederacija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-04-03 09:46
Pramonė, gamyba
Kontaktinis asmuo
Asta Rinkevičiūtė
Komunikacijos departamento direktorė
Lietuvos pramonininkų konfederacija
+37061440494
[email protected]
logo
Prisegti failai
PLI_kovomn.png(png, 84.80 KB)