V. Zelianka. Kokią apsaugą pasirinkti verslui – patento ar komercinės paslapties?

Verslui saugant bet kokią vertingą techninio pobūdžio informaciją vienas pagrindinių verslininko tikslų – užkirsti kelią, kad ja nepasinaudotų konkurentai. Siekiant tai užtikrinti,  naujų techninių sprendimų kūrėjai savo komercinį produktą gali apsaugoti dviem priemonėmis – patentu arba komercine paslaptimi.

Abi šios priemonės yra labai skirtingos ir pasirinkimas priklauso ne tik nuo verslo tikslų, bet ir nuo saugomo dalyko – patentu ir komercine paslaptimi teikiamai apsaugai  keliami skirtingi reikalavimai, o skirtinga apsauga sukuria nevienodas pasekmes, – teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ ginčų sprendimo srities vyriausias ekspertas Vytautas Zelianka.

Ne visos įmonės dėl įvairių priežasčių gali savo produktus užpatentuoti, o tos, kurios gali, ne visada nori tai daryti. Pasibaigus teisinei patento apsaugai (Lietuvoje  apsaugos terminas – 20 metų), visi konkurentai išradimą gali pradėti naudoti be jokių ribojimų. Todėl kai kuriais atvejais verslas renkasi komercinės paslapties teikiamą apsaugą. Vienas ryškiausių  pavyzdžių – „Coca-Cola“ gėrimas, kurio sudėties formulė, nors ir galėjo būti užpatentuota, iki šiol yra laikoma komercine paslaptimi, kurios naudojimo neriboja joks terminas. Žinoma, čia egzistuoja kita rizika – paslaptis gali būti atskleista, arba, šiuo atveju, sudėtis gali būti „sukurta iš naujo“.

Patentas išradimo savininkui tam tikram laikui garantuoja teises į savo sukurtą  gaminį ar gamybos būdą, kurį galima pritaikyti pramonėje, taip pat jis suteikia savininkui teisę uždrausti kitiems asmenims išradimu naudotis arba reikalauti mokesčio už jo naudojimą. Ir nors teisė į patentą atsiranda nuo išradimo sukūrimo momento, apsauga galima tik padavus patento paraišką. Tai reiškia, kad jei išradimas nebus užpatentuotas ir paviešintas – juo pasinaudoti gali bet kas. Jeigu iki paraiškos padavimo momento išradimas taps viešai žinomas – patentas jam nebus registruojamas. Todėl tyrinėjimai paprastai vyksta slaptumo sąlygomis, kad būtų išlaikyta išradimo naujumo sąlyga.

Kitas svarbus patentuojamų išradimų aspektas – kad paprastai jiems reikia didelių ir ilgalaikių mokslinių tyrimų ir finansinių investicijų. Pats patentavimo procesas taip pat reikalauja rimtų technikos ir specialių teisės žinių, todėl patentų teisė yra laikoma viena sudėtingiausių teisės sričių. Patentavimo procesas dažniausiai yra netrumpas ir paprastai nepigus. Būtent dėl to konkurencingose pramonės šakose vyksta aršūs teisiniai ginčai dėl patentų registravimo, nes taip konkurentai kovoja dėl savo saugomos dalies rinkoje.

Patento savininkui suteikiamų išimtinių teisių dėka jis turi galimybę neleisti konkurentams gaminti ar platinti produktų, kurių gamyboje naudojamas patentas. Tokia galimybė  yra patraukli  verslui, nes tampa  priemone užtikrinti verslo konkurencingumą. Be to, patentus galima licencijuoti – tai gali pritraukti ir investuotojų bei verslo partnerių.

Skirtingai nuo patento, komercinė paslaptis nebūtinai turi būti techninio pobūdžio.  Komercinė paslaptis yra bet kokia informacija, kuri turi vertę tol, kol ji nėra viešai atskleista. Komercinėms paslaptims negalioja joks nustatytas terminas, ji saugoma tol, kol turi komercinę vertę, o tai reiškia, kad verslai tokią informaciją paslaptyje gali laikyti neribotai ilgai.

Lietuvos teismai komercine paslaptimi pripažįsta tokią informaciją, kaip pardavimo kainos, tiekimo sąlygos, gamybos technologija, produkto sudėtis ir pan., tačiau ji būtinai turi atitikti keletą sąlygų:

• informacija turi būti nežinoma plačiajai visuomenei arba atitinkamo sektoriaus ekspertams;
• informacija turi turėti komercinę vertę;
• informacijos turėtojas turi imtis priemonių informacijos slaptumui užtikrinti: ją laikyti apsaugotą slaptažodžiais, ribotai pasiekiamą ir pan., su tokios informacijos naudotojais pasirašyti informacijos konfidencialumo susitarimus bei imtis kitų priemonių, parodančių, kad informaciją dėl jos komercinės vertės reikia saugoti, nes kitaip jos vertė ženkliai sumažės arba visiškai išnyks;

Kaip matyti, komercinėms paslaptims yra keliama daug reikalavimų, todėl neretai kyla ginčų ar ta informacija, kurią jos savininkas siekia išlaikyti paslaptyje, iš tikrųjų juos visus atitinka. Tokiais atvejais įrodymo pareiga tenka pačiam informacijos turėtojui. Neįrodžius, kad informacija visus reikalavimus atitinka, ji nebus pripažinta komercine paslaptimi.

Taigi, kai verslas turi potencialiai komercinę vertę turinčią išradimo lygio techninio pobūdžio informaciją, kuri gali būti panaudojama pritaikant pramonėje ar gamyboje – kyla pasirinko klausimas, ar tokią informacija išviešinti išradimą patentuojant, ar ją laikyti įslaptintą kaip komercinę paslaptį?

Atsakyti į šį klausimą, žinoma, turėtų pats verslas, įvertinęs konkretų atvejį. Patentu tikrai verta apsaugoti tuos išradimus, kurių esmė tampa aiški tam tikros srities specialistams pamačius įgyvendintą techninį sprendimą arba, kai išradimą galima atskleisti atvirkštinės inžinerijos metodu – sužinoti, kaip tai pagaminta, kaip veikia ir dėl kokio nežinomo techninio sprendimo taip yra.

Kartais patentai registruojami net neturint tikslo ateityje išradimų naudoti tiesiogiai savo veikloje, o tik panaudojant juos kaip priemonę užkirsti konkurentų galimybę ateityje tokį išradimą naudoti ir taip silpninti jų konkurencines galimybes. Bet kuriuo atveju, registruojant patentą, išradimas tampa viešas, visiems žinomas.

Kai informacija yra saugoma kaip komercinė paslaptis – jos turinį žino tik tam tikri asmenys, su kuriais turi būti pasirašyti specialūs susitarimai, užtikrinantys, kad informacija nebus atskleista. Kai kurios komercinės paslaptys būna tokios slaptos, kad galima tik įtarti, jog tokia paslaptis egzistuoja. Tačiau tarp konkurentų galimi komercinio šnipinėjimo atvejai, galimi įvairūs informacijos nutekėjimo incidentai, taigi visuomet išlieka rizika, kad tokios paslaptys bus atskleistos arba, kad kas nors tam tikrą prietaisą ar receptą paprasčiausiai atkurs arba sukurs nuo nulio.

Kita vertus, komercinių paslapčių apsaugai nereikia daug resursų reikalaujančio pasirengimo: patentų registracijos ir nuolatinės kovos dėl saugomo išradimo galimų patento pažeidimų arba kovos su patentų, saugančių panašius išradimus, savininkais dėl patento galiojimo. Tokie teisminiai ginčai būna labai ilgi, varginantys ir neretai brangūs.