Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ nuo metų pradžios užfiksavo daugiau 6,5 tūkst. vagysčių iš parduotuvių – jų nustatyta 8 proc. daugiau nei ankstesnių metų pradžioje. Vagiančiųjų aktyvumas šiek tiek sulėtėjo, tačiau nusikaltimų skaičius išlieka aukštas ir viršija 1,5 tūkst. atvejų per mėnesį.
„Per praėjusius metus daugiausia vagysčių įvyko būtent metų pradžioje ir ypač kovo mėnesį, mat Velykos buvo ankstyvesnės, taip pat išsiskyrė rugsėjis. Įsibėgėjant šiems metams, matome panašias tendencijas. Bloga žinia, kad vagysčių iš parduotuvių kasmet toliau daugėja, bet yra ir optimizmo, nes augimas lėtesnis – šiemet laikotarpiu nuo sausio iki gegužės vagysčių atvejų padaugėjo 8 proc., kai ankstesniais metais fiksavome 17 proc. augimą“, – kalba Rolandas Masalskas, prekybos tinklo „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas.
Didžioji dalis vagysčių yra sisteminės – kai tie patys asmenys reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse prekes, kurias gali realizuoti šešėlinėje rinkoje. Dažniausiai vagiamas alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, loterijos bilietai. Kadangi vagystės, kurių vertė neviršija 150 eurų, buvo laikomos atskirais administraciniais nusižengimais, asmenys už šį nusižengimą teisti dešimtis kartų, grįžta į parduotuves vogti vėl ir vėl.
Technologijos padeda, bet atgraso tik realios bausmės
„Nuolat investuojame, testuojame įvairias technologijas sukurtas dirbtinio intelekto pagrindu, prekybos tinkle yra veikiančios ir testuojamos programos, kurių pagalba identifikuojami asmenys, vykdantys vagystes ir sukčiavimus savitarnos kasose. Pavyzdžiui, prekių atpažinimo programa, kuri leidžia pastebėti sukčiavimo savitarnos kasose atvejus, kai yra pasirenkama pigesnė prekė nei įsigyjama faktiškai. Tačiau vien technologijos neatgraso nuo vagysčių. Be to, negalime naudoti tų technologijų, kurios padėtų efektyviau užkardyti sistemines vagystes, jas riboja įstatymai – pavyzdžiui, veidų atpažinimo programas, skirtas atpažinti potencialius vagystes vykdančius asmenis“, – pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ fizinės saugos skyriaus vadovas.
Pasak R. Masalsko, kovojant su sisteminėmis vagystėmis parduotuvėse, rezultatų leidžia pasiekti tik veiksmų ir priemonių kompleksas, didelės įtakos turi apsaugos darbuotojų, policijos, prokuratūros ir teismų veiksmai bei savalaikiai sprendimai. Situaciją į gerą pusę pakeitė Aukščiausiojo Teismo nutartis, pagal kurią sisteminės vagystės sumuojamos ir kai jų bendra vertė perkopia 150 eurų, jos laikomos tęstine nusikalstama veika, o ne atskirais administraciniais nusižengimais. Sugriežtėjęs teisėsaugos požiūris į sistemines vagystes, griežtesnės kardomosios priemonės padeda atgrasyti vagis.
„Tačiau norint, kad asmuo, vykdantis sistemines vagystes sulauktų atitinkamos bausmės teisme, reikalingas tinkamai veikiantis procesas iki teismui paskiriant bausmę. Tai policijos, prokuratūros atliekama vagysčių analizė, sisteminimas, tinkamas veikos kvalifikavimas, kardomųjų priemonių parinkimas, greitas nusikalstamų veikų ištyrimas bei baudžiamųjų bylų perdavimas teismui turi didžiulę įtaką vagysčių mažėjimui. Taip pat svarbu baudžiamojon atsakomybėn patraukti ne tik sistemines vagystes vykdančius asmenis, bet ir realizuojančius neteisėtu būdu įgytus daiktus“, – teigia R. Masalskas.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Daugiau informacijos:
El. paštas [email protected]