Vaikų gynimo dieną – priminimas tėvams: saugokite vaikus nuo telefonų ir dovanokite laiką kartu

Švenčiant Tarptautinę vaikų gynimo dieną, specialistai primena – tiek emocinei, tiek fizinei vaikų sveikatai vis didesnę grėsmę kelia perteklinis technologijų naudojimas. Psichologės dr. Linos Cirtautienės teigimu, priklausomybė nuo ekranų formuojasi labai ankstyvame amžiuje, jauniausia žinoma pacientė, priklausoma nuo telefonų – vos ketverių metukų britė. 

„Kas penktas vaikas jau gali būti priklausomas nuo technologijų. Kuo jaunesnis vaikas – tuo greičiau jis tampa priklausomas“, – aiškina psichologė.

Nors tyrimų apie technologijų naudojimą ankstyvame amžiuje dar stinga, akivaizdu, jog išsivysčiusiose šalyse vaikai pradeda leisti laiką prie ekranų per maži, o laikas, skirtas virtualioms pramogoms, trunka ilgiau, nei derėtų. Pavyzdžiui, JAV surinktais duomenimis, 2–4 metų vaikai prie ekranų praleidžia vidutiniškai 2,5 valandos per dieną. Australijos tyrėjų duomenimis - net 83 proc.  ikimokyklinio amžiaus vaikų, o Turkijoje net 55 proc. 16–36 mėnesių amžiaus vaikų viršijo leistiną 1 valandos laiką. Ispanijoje nustatyta, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai kasdien prie ekranų praleidžia net 92 minutes. Augantis laikas prie ekranų ankstyvoje vaikystėje yra pagrindinis rizikos veiksnys, susijęs su priklausomybe nuo technologijų ir elgesio sunkumais, depresija, agresyviu elgesiu. 

Įsitikinimas, kad vaikas nurimsta,  pailsi ir atsipalaiduoja prie ekrano tėra iliuzija. Ilgesnės valandos prie kompiuterio ar telefono gali būti siejamos su vaikų kognityvinio, kalbinio, socialinio, emocinio ir motorinio vystymosi vėlavimu. „Vaikas tampa ne pailsėjęs, o irzlesnis, jam sunkiau susikaupti ir pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, trinka miegas“,- perspėja ekspertė.

Technologijos vaikams dažnai tampa ne tik pramoga, bet ir būdu pabėgti nuo nemalonių emocijų: nerimo, nejaukumo viešose erdvėse ar net nuobodulio. Pasak psichologės, nors vaikai dažnai sako, kad jiems „nėra ką veikti“, iš tiesų šis nestruktūruotas laikas yra ypač svarbus savęs pažinimui, kūrybiškumui ir emocijų reguliacijai. „Neatimkime iš vaikų galimybės panuobodžiauti – tai ne problema, o būtina sąlyga augimui ir puikus būdas vaikui pačiam suprasti, ką jis mėgsta“, – pabrėžia dr. L. Cirtautienė.

Dažnai palikti vaiką su telefonu tampa patogu suaugusiesiems – jie jaučiasi bent trumpam „išsprendę“ bendravimo, dėmesio ir net ugdymo spragas. Mokyklose, kai vaikai įnikę į telefonus, tampa tyliau koridoriuose per pertraukas, o namuose tėvams lengviau rasti laiko sau, pailsėti, kai vaikas „užsiėmęs“. „Technologijos tampa tėvų įrankiu vaikų dėmesiui atitraukti ar nuraminti sudirgusį, nuliūdusį vaiką. Tai – ypač pavojinga tendencija: telefonas kaip nusiraminimo priemonė tik sustiprina priklausomybės riziką“, – aiškina psichologė. Neretai tėvai vengia atimti iš vaiko telefoną, nes baiminasi vaiko pykčio ar kitų neigiamų reakcijų.

„Jei vaikas pyksta dėl ribojamų technologijų – tai natūralu. Vaiko pasipiktinimas nereiškia, jog auklėjate savo atžalą netinkamai. Priešingai, – mažiau technologijas linkę riboti tie tėvai, kuriems sunku kurti artimą ryšį su vaiku, kurie patiria įtampą bendraudami su vaiku. Vaiko patiriamas vienišumo ar nerimastingumo jausmas tik paskatina įnikti į technologijas”, – pabrėžia dr. L. Cirtautienė.

L. Cirtautienė pataria skirti laiko tikslingiems pokalbiams su vaikais, susitarti ir nustatyti aiškias ribas, kiek laiko ir kokiais atvejais skiriamas laikas technologijoms. Itin svarbus asmeninis tėvų pavyzdys: sąžiningai įvertinkite, ar patys nešvaistote per daug laiko prie ekranų.  Atminkite, vaikai mokosi ne iš jūsų žodžių, o iš elgesio, kurį kasdien stebi.

Birželio pirmosios proga psichikos sveikatos specialistai kviečia tėvus sąmoningai rinktis laiko leidimą su vaikais: bendra veikla, žaidimai, pokalbiai, pasivaikščiojimai ar net kartu patirtas nuobodulys – tai tikroji dovana, stiprinanti vaikų emocinį atsparumą ir tarpusavio ryšį.

Apie autorę: 

Dr. Lina Cirtautienė yra VšĮ “Psichologinio konsultavimo grupė” vadovė, metodinių knygų serijų  “Žaidžiu jausmus”, “Socialinės istorijos” bendraautorė,  emocinio intelekto lavinimui skirtų žaidimų (“Jausmų laboratorija”) kūrėja.