Vaikų maitinimas per viešuosius pirkimus: daug reikalavimų, mažai kontrolės

Ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų, įsigytų viešųjų pirkimų būdu, vykdymas jau keletą metų yra po padidinamuoju kontroliuojančių institucijų stiklu, tačiau pažeidimų, regis, nemažėja. Kaip pastebi advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) vyresnioji teisininkė Vitalija Varnaitienė, institucijų požiūris net švelnėja – pažeidimai fiksuojami, bet nebaudžiami. Tokia situacija kenkia tiek vaikų maitinimo kokybei, tiek pačių viešųjų pirkimų principų įgyvendinimui. 

Pažeidimų daug, pasekmių – mažai 

2024 m. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai suvienijo jėgas ir atliko maitinimo paslaugų sutarčių vykdymo bei paslaugų kokybės vertinimus penkiuose Lietuvos miestuose, skirtingose ugdymo įstaigose. Visais atvejais buvo nustatyta pažeidimų. Pavyzdžiui, nepatiektas sutartyje nustatytas komercinių patiekalų kiekis, neįdiegta elektroninė maitinimo užsakymų ir atsiskaitymų sistema (EMUAS), nepateiktas sutarties vykdymo užtikrinimas. Trims ugdymo įstaigoms (Anykščiuose, Panevėžyje ir Vilniuje) dėl sutarties vykdymo pažeidimų buvo rekomenduota nutraukti sudarytas sutartis ir skelbti naujus viešuosius pirkimus. 

Per 2025 m. iki šiol jau buvo įvertintos aštuonių ugdymo įstaigų vykdomos maitinimo paslaugų teikimo sutartys ir nustatyti pažeidimai tendencingai kartojasi: maitinimo paslaugos teikiamos nesilaikant sutartyje numatytų įkainių, suteikiamos ne visos apimties, numatytos sutartyje, paslaugos, o ugdymo įstaiga tiekėjui netaiko jokių sutartyje numatytų sankcijų.  Tačiau nė karto dėl padarytų pažeidimų masto ar reikšmės nebuvo rekomenduota nutraukti viešojo pirkimo sutarties.   

Patikrintų sutarčių vertės svyruoja nuo 82 644,63 Eur be PVM iki 330 578,51 Eur be PVM.  

Kai kokybė lieka be kontrolės

Maitinimo paslaugas ugdymo įstaigos dažnu atveju įsigyja per CPO.LT katalogą. Tai reiškia, kad ugdymo įstaigai į internetinę platformą reikia suvesti savo pirkimo poreikį, pasirinkti tinkamas sąlygas, o sutarties projektas jau būna parengtas. Dažnai girdima spekuliacijų, kad juk perkama vertinant mažiausią kainą, tai nėra ko stebėtis paslaugų kokybe. Tačiau svarbu suprasti, kad CPO.LT kataloge pasiūlymai vertinami pagal kainos ir kokybės santykį, t. y. vertinama ne tik kaina, bet ir kitos pasiūlymo savybės. Laimi pasiūlymas, surinkęs daugiausia balų dėl to, kad tiekėjas pasiūlė mažesnę kainą, maisto gamyboje naudoja daugiau ekologiškos ir viso grūdo produkcijos, turi galimybę įdiegti elektroninę maitinimo užsakymų ir atsiskaitymo sistemą ir kt. Ugdymo įstaigos kiekvieną kartą, pildydamos informaciją apie būsimą pirkimą, gali pasirinkti iš dešimties laisvai pasirenkamų kriterijų, o trys baziniai kriterijai yra privalomi. 

Taigi iš esmės svarbiausia tikslingai pasirinkti kriterijus ir vėliau prižiūrėti, kad būtent tas paslaugas, už kurių pasiūlymą pirkimo metu gavo daugiausiai balų ir buvo paskirtas laimėtoju, tiekėjas ir suteiktų.

Tačiau praktikoje matyti, kad viskas ne taip paprasta. Dažnu atveju ugdymo įstaigose viešuosius pirkimus vykdo arba už sutarties vykdymą atsakingi asmenys, kurie neturi reikiamų žinių ir (ar) kompetencijų, laiko ar suinteresuotumo. Pasitaiko atvejų, kai tiekėjai turi daugiau patirties už ugdymo įstaigų atstovus ir laisvai interpretuoja sutarties turinį tol, kol ugdymo įstaiga nesiima griežtų veiksmų, nepradeda taikyti sutartyje numatytų sankcijų ir t.t., kas nutinka nedažnai.  

Net jei situacija suprantama, ji negali būti toleruojama – tiek dėl prastai teikiamos vaikų maitinimo paslaugos, tiek dėl netinkamo valstybės lėšų panaudojimo, pažeidžiant teisės aktus. 

Pavyzdžiui, 2025 m. VPT įvertinus vienos ugdymo įstaigos maitinimo paslaugų sutarties vykdymą, nustatytas tiekėjas, nevykdantis įsipareigojimų, už kuriuos viešojo pirkimo metu buvo gavęs papildomus 25 balus ir išrinktas laimėtoju. Tiksliau – tiekėjas teikė maitinimą didesnėmis kainomis, nei nurodė pasiūlyme, ir niekas to nekontroliavo. Be to, maisto gamyboje buvo naudojamas mažesnis procentas ekologiškos produkcijos, nei nurodytas pasiūlyme, taip pat – naudotas nepakankamas kiekis viso grūdo produkcijos, nebuvo užtikrintas tiekėjo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas.  

Paaiškėjo ir tai, kad nors tiekėjas buvo įsipareigojęs sutarties vykdymui pasitelkti dietisto kvalifikaciją turintį darbuotoją, išties meniu sudarinėjo darbuotojas, kuris, kaip teigta, rėmėsi atitinkama literatūra. Nebuvo įdiegta ir elektroninė maitinimo užsakymų ir atsiskaitymo sistema, o maitinimas neorganizuotas švediško stalo principu dėl neva reikiamo kapitalinio ugdymo įstaigos patalpų remonto.Galiausiai sutarties užtikrinimas, nuo kurio pateikimo formaliai įsigalioja sutartis, pateiktas ugdymo įstaigai tik po beveik metų faktinio paslaugų teikimo ir tik tada, kai šį klausimą ėmė analizuoti VPT.

Ugdymo įstaiga ne tik netaikė tiekėjui jokių sankcijų, bet ir  buvo pasiryžusi sutartį pratęsti. VPT pateikė rekomendacijas, kaip ugdymo įstaiga turėtų kontroliuoti sutarties vykdymą ir, tik jei nepavyktų, nutraukti sutartį ir įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Vienodi standartai – skirtingi sprendimai

Praktikoje tokio pobūdžio ir masto pažeidimai gali būti vertinami kaip esminiai, o, jei objektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, kita prižiūrinti institucija net nedvejodama pritaikytų ir solidžią finansinę korekciją. Pavyzdžiui, CPVA situacijas, kai pirkimo vykdytojas savalaikiai nereikalauja tiekėjo pateikti sutarties užtikrinimo, vertina kaip palankesnių sąlygų laimėjusiam tiekėjui sukūrimą ir esminį sutarties pakeitimą, dėl ko konstatuojamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir principų pažeidimas bei pritaikoma finansinė korekcija. Atitinkamai griežtai vertinamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nesilaikymas sutarties vykdymo etape. Galų gale, juk tiekėjas dėl to ir buvo išrinktas laimėtoju, kad įsipareigojo suteikti tam tikros kokybės paslaugas. Tad toks skirtingas kontroliuojančių institucijų požiūris į tuos pačius pirkimų principus šiek tiek trikdo.

Dar labiau trikdo tai, kad tai kone tipinis pavyzdys, kai sutartis galimai visa apimtimi net nebuvo skaitoma, o jos kontrolė patikėta viešųjų pirkimų patirties neturintiems žmonėms, kuriems tai tik dar vienas papildomas antraeilis darbas gausiame pareigų sąraše. Ir tai tikrai nėra nauja niekam nežinoma problema. Priešingai – įprasta praktika. O tada visame chaose pasimeta ir viešųjų pirkimų prasmė bei esmė. 

Tiesa, Lietuvos apeliacinis teismas vos prieš savaitę įvertino vienos ugdymo įstaigų atsakomybę už netinkamai prižiūrimas viešųjų pirkimų sutartis. Vieno iš didžiųjų Lietuvos miestų progimnazijos direktorė su kolege ir dar pora asmenų buvo pripažinti padarę visą puokštę neteisėtų veiksmų, o keli iš jų – susiję su ugdymo įstaigos mokamo ir nemokamo vaikų maitinimo paslaugomis. 

Vienai įmonei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti progimnazijos vykdomą mokinių maitinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Tuo tarpu sutarties vykdymo metu buvo nurodomas didesnis maitinamų vaikų skaičius, atitinkamai sąskaitose faktūros numatoma didesnė paslaugų kaina, o ugdymo įstaigai sąskaitas apmokėjus – skirtumas pasidalinamas. Ši istorija nutiko prieš beveik 10 metų, o teisingumas aptariamos ugdymo įstaigos atstovus pasivijo tik dabar.  

Žinant tokias situacijas, džiugina VPT sprendimas nuo rudens imtis griežtesnių priemonių: skirti itin didelį dėmesį maitinimo paslaugų sutarčių vykdymui ir reikalauti ugdymo įstaigų atsakomybės.