Valstybės kontrolė: esame nepakankamai pasirengę perspėti ir apsaugoti gyventojus ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju

• Dvejus metus vėluojama pradėti Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinės sistemos modernizavimą. Šiam tikslui iš valstybės biudžeto 2023–2024 m. skirti 1,8 mln. Eur buvo panaudoti kitoms Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reikmėms.
• Prireikus kolektyvinės apsaugos statiniuose vietos trūktų maždaug 200 tūkst. gyventojų, o priedangose – apie 361 tūkst.
• 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotą sistemą, todėl yra rizika, kad prireikus gyventojai nebus perspėti nedelsiant.
• Nenustatyta, kokius techninius reikalavimus turi atitikti kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos, kurie parenkami anksčiau pastatytuose statiniuose.

 Atsižvelgiant į išaugusias grėsmes (nuo gamtinių stichijų iki galimų karinių konfliktų), gyventojų perspėjimo ir apsaugos sistemos turi veikti nepriekaištingai. Vis dėlto Valstybės kontrolės atlikto audito „Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtra“ išankstinis tyrimas atskleidė esminius pasirengimo trūkumus – tiek gyventojų perspėjimo, tiek jų apsaugos srityse. Neužtikrinta, kad gyventojų perspėjimo sistema aktyvuotų visas perspėjimo priemones vienu metu, perspėjimo mobiliaisiais telefonais sistema neatnaujinta daugiau nei dešimtmetį, neaiškūs kriterijai ir reikalavimai, parenkant kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, nelaimės atveju juose vietos trūktų šimtams tūkstančių gyventojų. 

Kilus ekstremaliajai situacijai ar karo grėsmei, dalis gyventojų liktų be laiku suteiktos informacijos ir saugaus prieglobsčio

„Turime būti pasirengę apsaugoti gyventojus – laiku perspėti apie pavojus, užtikrinti apsaugos statinių ir priedangų parengimą. Audito išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotai valdomą sistemą, kuri prireikus leistų vienu metu aktyvuoti sujungtas sirenas, todėl yra pagrįsta rizika, kad gyventojai nebus perspėti nedelsiant. Nerimą kelia faktas, kad kilus pavojui priedangose vietų trūktų 361 tūkst. gyventojų, o kolektyvinės apsaugos statiniuose – 200 tūkstančių. Pasitaikė atvejų, kai kolektyvinės apsaugos statiniams buvo parinktos patalpos, kuriose būtų sudėtinga užtikrinti būtinas gyvenimo sąlygas. Be to, žmonėms su negalia vis dar neužtikrinamas apsaugos statinių prieinamumas“, – vardydama perspėjimo ir apsaugos spragas, akcentuoja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 

Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinės sistemos atnaujinimui skirti pinigai išleisti kitur

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, gyventojai turi būti perspėjami ir informuojami trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. 2012 m. įdiegtą gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinę sistemą nuspręsta modernizuoti, siekiant užtikrinti jos kibernetinį saugumą ir patikimą veikimą. Tam 2023–2025 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos buvo skirta 2,9 mln. Eur. Vis dėlto praėjus daugiau nei 2 metams šie darbai nepradėti. Didžioji dalis (95 proc. arba 1,8 mln. Eur) tam tikslui 2023–2024 m. iš valstybės biudžeto skirtų pinigų, pritarus Vidaus reikalų ministerijai, buvo perskirstyta ir panaudota kitiems departamento poreikiams: darbuotojų socialinio draudimo įmokoms dengti, išeitinėms išmokoms ir kt. 

Dalis kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų – netinkami

Kolektyvinės apsaugos statinių (skirtų laikinam evakuotų gyventojų apgyvendinimui) ir priedangų (skirtų trumpalaikei apsaugai nuo kinetinių grėsmių karinės agresijos metu) tinklo plėtra – viena iš priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Be jau minėto fakto, kad pavojaus atveju juose trūktų vietos šimtams tūkstančių gyventojų, kita problema – teisinio reguliavimo spragos. Nėra nustatyta, kokius techninius reikalavimus turi atitikti senos statybos pastatuose parenkami kolektyvinės apsaugos statiniai ar priedangos. Pasitaikė atvejų, kai kolektyvinei apsaugai priskirti statiniai buvo parinkti be jų valdytojų žinios arba patalpose, sunkiai pritaikomose gyventojų laikinam apgyvendinimui, pavyzdžiui, daugiabučių rūsiuose, požeminėse automobilių aikštelėse ar specifinės paskirties objektuose, tokiuose kaip elektrinė. Tokie sprendimai kelia riziką, kad realios grėsmės atveju kolektyvinės apsaugos statiniai gali būti netinkamai paruošti laikinam gyventojų apgyvendinimui – neįrengtos gyvenamosios, sanitarinės ir maitinimo patalpos. 

„Nustatėme, kad net 91,2 proc. priedangų nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia. Šis skaičius rodo, kad ekstremalios situacijos gali tapti lemtingos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams“, – sako valstybės kontrolierė. Pasak jos, sveikintinas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas 2025 m. numatyti lėšų priedangų pritaikymui riboto judumo žmonėms, tačiau to nepakanka. „Reikia aiškiai įtvirtinti privalomus techninius reikalavimus visiems kolektyvinės apsaugos statiniams ir priedangoms – tik taip bus užtikrintas realus saugumas kiekvienam gyventojui“, – pabrėžia ji. 

Pokyčiai jau vykdomi

2025 m. parengtas daugiakanalės perspėjimo platformos įdiegimo planas – ji apims visas pagrindines gyventojų perspėjimo priemones, įskaitant sirenas ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinę sistemą. Numatoma, kad platforma bus įdiegta iki 2028 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Taip pat iki 2030 m. suplanuota skirti 27,5 mln. Eur kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimui reikiamomis priemonėmis ir 77 mln. Eur priedangų įrengimui. 

Valstybės kontrolė, pristatydama ataskaitos rezultatus, informuoja nusprendusi auditą baigti išankstiniu tyrimu. Viena priežasčių – siekis kuo greičiau atkreipti sprendimų priėmėjų dėmesį į nustatytas problemas ir paskatinti operatyvų jų sprendimą. Įvertinus Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos suplanuotas ir vykdomas priemones, matyti, kad jos jau taikomos nustatytiems trūkumams šalinti. Valstybės kontrolė ateityje stebės šių priemonių įgyvendinimą ir pasiektus pokyčius.