Spaudos centras
Spaudos centras
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė vakar Seimo plenariniame posėdyje pristatė LR Seimo nutarimu 2025-12-23 Nr. XV-743 pavesto atlikti audito „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ rezultatus.
Per pastaruosius penkerius metus krašto apsaugos sistemoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 10,8 mlrd. Eur. Tačiau augančias pirkimų apimtis krašto apsaugos sistema pasitinka stokodama viešųjų pirkimų specialistų ir jų kompetencijų.
Valstybės kontrolės atliktas auditas „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ parodė, kad vertintose organizacijose neužimta beveik penktadalis viešųjų pirkimų specialistų etatų, o dalis pirkimus vykdančių darbuotojų neturi viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimo, kuris patvirtintų jų aukštą kompetenciją.
„Kai kalbame apie gynybos finansavimą, dažniausiai dėmesys krypsta į pinigus. Tačiau vien pinigai savaime nepaverčia planų realiais pajėgumais. Tam reikalingi žmonės, kurie geba profesionaliai organizuoti pirkimus, valdyti rizikas ir užtikrinti, kad kariuomenei reikalingi ištekliai pasiektų laiku. Augant investicijoms į gynybą, viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos tampa vienu svarbiausių sėkmės veiksnių. Todėl būtina nedelsti sukomplektuoti sistemos poreikiams adekvačius pajėgumus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Vienas didžiausių iššūkių – specialistų trūkumas ir tinkama kvalifikacija
2021–2025 m. vertintose organizacijose buvo patvirtinti vidutiniškai 84 viešųjų pirkimų specialistų etatai, tačiau metų pabaigoje trūkdavo apie 19 proc. specialistų. Didžioji dalis laisvų etatų (88 proc.) buvo Gynybos resursų agentūroje. Agentūros duomenimis, atrankos dažnai neįvykdavo dėl kandidatų trūkumo arba dėl to, kad pretendentai nesurinkdavo minimalaus balų skaičiaus. Dėl nuolatinio viešųjų pirkimų specialistų trūkumo pirkimai gali užtrukti ilgiau, didėja klaidų tikimybė ir rizika, kad kariuomenė laiku negaus reikalingų resursų.
Taip pat nustatyta, jog daugeliu atveju krašto apsaugos sistemoje viešuosius pirkimus vykdo darbuotojai, neturintys viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimų. Nors pirkimų specialisto pažymėjimas nėra privalomas visiems darbuotojams, jis patvirtina darbuotojo, vykdančio viešuosius pirkimus, kompetenciją ir nuo 2023 m. jį privalo turėti bent vienas Viešųjų pirkimų komisijos narys. Įvertinus atrinktus viešuosius pirkimus nustatyta, kad visais atvejais komisijoje buvo narys, turintis pažymėjimą.
Tačiau 2023–2025 m. vidutiniškai 48 proc. viešuosius pirkimus vykdžiusių darbuotojų jo neturėjo. Auditorių nuomone, perkančiosios organizacijos, siekiančios kokybiškų pirkimų, turėtų remtis pažymėjimą turinčiais specialistais. Kai pirkimus vykdo darbuotojai, neturintys viešųjų pirkimų kompetencijas patvirtinančio pažymėjimo, didėja pirkimų kokybės ir nuoseklaus teisės aktų reikalavimų taikymo rizika.
Pirkimų planai nuolat keičiasi, o rizikos ne visada vertinamos
Auditas parodė, kad krašto apsaugos sistemoje nepakankamai dėmesio skiriama pirkimų planavimui ir rizikų valdymui. Vertintose organizacijose pirkimų planai per metus buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų. Kai kurių audito metu vertintų perkančiųjų organizacijų pirkimų planai per metus išaugo kelis kartus, pavyzdžiui, Gynybos resursų agentūros 2023 m. pirkimų plano vertė padidėjo 36 kartus. Planai buvo keičiami dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, naujų poreikių, gavus papildomą finansavimą, kartojant neįvykusius pirkimus ir kt. Tačiau dalis poreikių, auditorių nuomone, galėjo būti suplanuota iš anksto. Auditorių nuomone, tai, kad reikšmingos pagal pirkimų skaičių ir vertę pirkimų grupės nebuvo suplanuotos metų pradžioje, rodo nepakankamai gerai veikiantį pirkimų poreikių identifikavimo procesą, apsunkina kryptingą pirkimų valdymą, didina pirkimų vėlavimo bei nepakankamos konkurencijos pirkimuose riziką.
Ne visais atvejais veikė ir rizikingų pirkimų kontrolės mechanizmai. 6 iš 12 vertintų organizacijų neįvertino visų į rizikingų pirkimų sąrašus įtrauktų procedūrų, nors būtent šiems pirkimams turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio. Vertinant 36 pasirinktus pirkimus, 24 iš jų nustatyta neatitikčių teisės aktų reikalavimams, o 17 pirkimų nustatyti didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimai.
Ką siūlo Valstybės kontrolė
Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai sukurti nuolatinę krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir sertifikavimo programą, diegti specialistų motyvavimo sistemą, suteikti galimybes, planuojant ir vykdant pirkimus, pasitelkti ekspertus ir užtikrinti visų rizikingų pirkimų prevencinę kontrolę.
Siekiant užtikrinti vientisą pirkimų duomenų valdymą bei jų prieinamumą, rekomenduota konsoliduoti pirkimų duomenų valdymą ir užtikrinti sąsajas su kitomis pirkimų valdymui aktualiomis informacinėmis sistemomis. Taip pat nustatyti pirkimų efektyvumo rodiklius ir sudaryti sąlygas objektyviai vertinti viešųjų pirkimų modelio rezultatus.
Auditorių vertinimu, augant gynybos finansavimui, viešųjų pirkimų sistema turi užtikrinti ne tik operatyvų kariuomenės aprūpinimą, bet ir tai, kad milijardinės investicijos būtų valdomos profesionaliai, skaidriai ir efektyviai.
Valstybinio audito ataskaita: 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti.
