Valstybės kontrolė: milijardiniai gynybos pirkimai reikalauja didesnio skaidrumo ir aiškios atsakomybės

• 45 proc. vertintų ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų atvejų sprendimus faktiškai priėmė krašto apsaugos ministrui atskaitingos patariamosios institucijos, kurių nariai teisės aktuose neturi numatytos prievolės deklaruoti privačių interesų kaip pirkimo proceso dalyviai.
• Vertinant pirkimus pagal išimtis (kurių vertė 3,4 mlrd. Eur), 53 proc. atvejų pirkimuose dalyvavę darbuotojai deklaracijose jokia forma nenurodė savo dalyvavimo konkrečiame pirkime.
• Siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tik tam įgalioti subjektai, derinimai sutrumpėtų iki 35 darbo dienų, o 100 proc. pirkimams įtaką darančių asmenų tinkamai deklaruotų privačius interesus. 

Lietuvos gynybos finansavimui pasiekus rekordines aukštumas ir 2023–2025 m. sudarius 8,7 mlrd. Eur vertės ginkluotės pirkimų sutarčių, Valstybės kontrolė pabrėžia, kad kartu su augančiu biudžetu privalo didėti ir reikalavimai pirkimų skaidrumui. Atliktas auditas „Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai“ parodė, kad ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimuose būtina stiprinti interesų konfliktų prevenciją bei aiškiai apibrėžti, kas priima galutinius sprendimus dėl milijardinių sutarčių. 

„Ginkluotės ir karinės įrangos pirkimuose procesų sparta privalo eiti išvien su skaidrumu. Kai pirkimų eigą faktiškai lemiantys asmenys nedeklaruoja privačių interesų, kyla tiesioginė šališkumo rizika. Tai silpnina pačią sistemą. Mūsų pateiktos rekomendacijos svarbios, užtikrinant piliečių pasitikėjimą valstybe: būtina nubrėžti aiškią ribą tarp patariamųjų ir sprendžiamųjų funkcijų bei įdiegti šimtaprocentinį privačių interesų deklaravimą pirkimuose“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Sprendimus priimančių institucijų nariai pirkimuose nedeklaruoja privačių interesų

Audito duomenimis, 45 proc. (14 iš 31) analizuotų ginkluotės pirkimų sprendimų priėmime dalyvavo krašto apsaugos ministrui atskaitingos patariamosios institucijos – Gynybos resursų taryba, Ginkluotės ir karinės technikos grupė bei Gynybos resursų grupė. Nustatyta, kad Gynybos resursų agentūra (GRA), vykdydama įsigijimus, vadovaujasi minėtų institucijų protokoliniais nutarimais nesant ministro ar jo įgalioto asmens priimto teisės akto.

Šios patariamosios institucijos teisiškai neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų – jų paskirtis tėra teikti siūlymus bei išvadas. Praktika, kai galutiniai pirkimų veiksmai grindžiami tik jų protokoliniais sprendimais, neatitinka viešojo administravimo principų: joms faktiškai suteikiama sprendimų priėmimo funkcija, kurios jos neturi, o papildomas derinimų ratas reikšmingai prailgina ir taip kritišką ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų laiką.

Be to, šių patariamųjų institucijų nariai, nors ir daro tiesioginę įtaką pirkimų rezultatams, nedeklaruoja privačių interesų kaip pirkimo proceso dalyviai, kadangi tokia prievolė jiems galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta. Tai sukuria šališkumo ir neskaidrumo rizikas. 

Iššūkių kyla ir dėl sprendimų derinimo terminų: net 42 proc. analizuotų pirkimų atvejų derinimai su ministerijos padaliniais, patariamosiomis grupėmis ir kitomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų. Neišsamus pirkimų procese dalyvaujančių subjektų funkcijų reglamentavimas vidaus teisės aktuose, patariamosioms grupėms faktiškai suteiktos sprendimų priėmimo teisės bei atsakomybių išskaidymas reikšmingai lemia strategiškai svarbių pirkimų proceso trukmę ir vilkina pačius įsigijimus. 

Būtina stiprinti vidaus kontrolės efektyvumą

Skaidrumo spragų nustatyta ir pačiose perkančiosiose organizacijose. 2023–2025 m. GRA ginkluotės pirkimai pagal išimtis sudarė 40 proc. visų sutarčių vertės ir siekė 3,4 mlrd. Eur. Nors visi GRA darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus, tikrinant šiuos pirkimus paaiškėjo, kad 53 proc. atvejų procedūrose dalyvavę asmenys jokia forma nenurodė savo faktinio dalyvavimo konkrečiame pirkime, o net 74 proc. jų tiesiogiai rengė pirkimo inicijavimo paraiškas. Taip pat pasitaikė atvejų, kai konfidencialumo pasižadėjimai pasirašyti pavėluotai – jau prasidėjus procedūroms. Analogiška situacija, kai darbuotojai nenurodė savo dalyvavimo, užfiksuota ir 14-oje iš 21 vertinto įprasto viešojo pirkimo.

Atliekant strategiškai svarbius, didelės vertės gynybos pirkimus ir siekiant išvengti procesų sulėtėjimo, būtina užtikrinti efektyvią jau esančių vidinių perkančiosios organizacijos procedūrų kontrolę. Galimus privačius interesus privalo deklaruoti visi procesui įtaką darantys asmenys – ne tik tie, kurie tiesiogiai vykdo pirkimą, bet ir rengiantys, derinantys reikalavimus ar priimantys sprendimus.

Vidinės kontrolės stiprinimas būtinas ir dokumentuojant svarbiausius pirkimų sprendimus. Nors esminių pažeidimų nenustatyta, 38 proc. (8 iš 21) pirkimų rasta didelės ir vidutinės reikšmės neatitikimų. Pasirengimo etape dažnai neatliekami arba nedokumentuojami rinkos tyrimai (apklausos neretai vykdomos žodžiu), o tai kelia abejonių, ar buvo tinkamai įvertintos rinkos alternatyvos, racionaliai suplanuoti pinigai ir užtikrintas sprendimų nešališkumas.

Sutarties sudarymo ir vykdymo etapuose pasitaikė atvejų, kai sutartys kurį laiką vykdytos be privalomų banko garantijų ar laidavimo raštų, taip perkančiajai organizacijai prisiimant nepagrįstą finansinę riziką ir neužtikrinant valstybės finansinės apsaugos.

Rekomendacijos: trumpesni terminai ir 100 proc. privačių interesų deklaravimas

Siekdama, kad krašto apsaugos sistemoje būtų užtikrinti aukščiausi skaidrumo standartai ir operatyvesnis pirkimų organizavimas, Valstybės kontrolė teikė konkrečias rekomendacijas:

• Krašto apsaugos ministerijai rekomenduota aiškiai atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimti įgaliotų subjektų kompetencijas bei atsakomybę, nustatyti sprendimų derinimo eigą ir terminus. Siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tik tam įgalioti subjektai, o derinimas sutrumpėtų ir truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.
• Siekiant didinti skaidrumą, išvengti interesų konfliktų bei priimtų sprendimų šališkumo rizikos, Ministerijai taip pat rekomenduota apibrėžti kitų asmenų, dalyvaujančių pirkime arba galinčių daryti įtaką jo rezultatams, grupę ir jiems taikomas interesų konfliktų prevencijos bei kontrolės priemones ginkluotės pirkimuose (įskaitant atliekamus pagal išimtis). Numatoma, kad įgyvendinus šias rekomendacijas 100 proc. pirkimuose ir jų sprendimuose dalyvaujančių asmenų bus tinkamai deklaravę privačius interesus.
• Gynybos resursų agentūrai rekomenduota stiprinti pirkimų kontrolę bei užtikrinti viešųjų pirkimų principus ir reikalavimus atitinkantį procesą. Kiekviename ginkluotės ir karinės įrangos pirkime įsipareigota atlikti ir dokumentuoti rinkos analizę ar rinkos konsultaciją, užtikrinant pokyčių konkrečiame sektoriuje ar technologijose ir kitų rinkos siūlomų alternatyvų, galimų tiekėjų bei kainų įvertinimą. Kartu nustatyta pirmenybę teikti tiekėjų apklausai raštu, kad būtų užtikrintas sprendimų priėmimo atsekamumas ir pagrįstumas.

Dalis šio audito ataskaitos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, yra įslaptinta. Visos apimties audito ataskaita pateikta sprendimų priėmėjams, turintiems teisę susipažinti su šia informacija.