Spaudos centras
Valstybės rezervų likučiai didėja kasmet, tačiau nėra apibrėžta, kokioms rizikoms padengti jie skirti ilgalaikėje perspektyvoje. Tai akcentavo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, Seimo plenariniame posėdyje pristačiusi Valstybės kontrolės atliktą 2024 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinį auditą. Šiandien audito rezultatai bus pristatomi ir Seimo komitetuose.
Kaip rodo auditas, Valstybės rezervai – Rezervinio (stabilizavimo) fondo, Valstybės socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo – 2024 m. padidėjo 31,6 proc. Metų pabaigoje jie sudarė 4 837,8 mln. Eur. Esminį rezervų padidėjimą – 78 proc. – lėmė SODROS rezervo augimas.
Pagrindinis kaupiamų valstybės rezervų tikslas – garantuoti pagrindinių viešųjų funkcijų finansavimą nenumatytais ar kritiniais atvejais, taip pat užtikrinti valstybės finansų stabilumą. Valstybės socialinio draudimo fondo rezervas (2024 m. pabaigoje jame sukaupta suma siekė 3,6 mlrd. Eur) kaupiamas siekiant stabilizuoti socialinio draudimo sistemą ir kompensuoti išmokų trūkumus, kai tam neužtenka einamųjų pajamų. Nustatytas ir jo dydis – sukaupti vienų metų fondo išlaidų sumą. Šis dydis 2025 m. pagal 2024 m. duomenis sudarytų 8 170,2 mln. Eur. 2024 m. pabaigoje fonde sukaupta rezervo suma – 3 618,1 mln. Eur.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas skirtas sveikatos draudimo sistemos stabilumui palaikyti. Jo struktūra susideda iš pagrindinės (1,5 proc. planinių fondo pajamų) ir rizikos valdymo dalių. 2024 m. pabaigoje pagrindinė dalis sudarė 51,9 mln. Eur, rizikos valdymo dalis – 496,4 mln. Eur. Vis dėlto tvari yra tik pagrindinė rezervo dalis, nes rizikos valdymo dalis gali būti naudojama einamosioms išlaidoms padengti. Šio fondo sumos užtektų padengti apie 2 mėnesių PSDF išlaidas, o tikrojo rezervo – pagrindinės dalies (51,9 mln. Eur) – pakaktų penkioms dienoms.
Rezervinis (stabilizavimo) fondas, kuris 2024 metų pabaigoje sudarė 671,4 mln. Eur, yra pagrindinis valstybės piniginis rezervas, skirtas valstybės finansiniam stabilumui sunkmečiu užtikrinti. Fondo reikiamas dydis nėra teisiškai apibrėžtas, jis apima ir rezervą radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir tokioms atliekoms tvarkyti. 2024 m. metų valstybės biudžeto išlaidos sudarė 20 113,9 mln. Eur. Vadinasi, šio fondo esančių pinigų užtektų pusantros savaitės įprasto veikimo valstybės išlaidoms padengti.
Pasak auditorių, didėjant geopolitinėms įtampoms, strateginis rezervų valdymas tampa itin svarbus, siekiant užtikrinti fiskalinį atsparumą, operatyvų reagavimą į ekonominius ar saugumo iššūkius ir valstybės finansinį savarankiškumą.
„Rezervų turėjimas yra tiesiogiai susijęs su valstybės gebėjimu savarankiškai finansuoti nenumatytas išlaidas be būtinybės skolintis nepalankiomis rinkos sąlygomis. Rezervai didina galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į krizines situacijas. Todėl būtina numatyti, kokioms rizikoms valdyti jie skirti“, – tikina I. Segalovičienė.
Atsižvelgdama į tai, kad rezervų kaupimas ir naudojimas – vienas iš būtinų instrumentų padidinti valstybės finansinį atsparumą, Valstybės kontrolė Finansų ministerijai teikia rekomendaciją – sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo ir valdymo principus susiejant su valstybės skolinimosi politika.
Daugiau informacijos apie rezervus galite rasti čia: Informacija_apie_rezervus.pdf