Valstybės kontrolė: valstybė investuoja milijardus į gynybą, bet nemato bendro rezultato

• Nėra bendro modernizacijos pažangą parodančio rodiklio. Nors kariuomenės modernizavimui kasmet skiriama daugiau kaip pusė krašto apsaugos sistemos asignavimų, nėra bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti šių investicijų pažangą. Asignavimai modernizacijai paskirstyti per visas devynias Strateginio veiklos plano programas, todėl sprendimų priėmėjai neturi vienoje vietoje sutelktos informacijos apie modernizavimo rezultatus.
• Strateginis planavimas neparodo pasikeitusios šalies saugumo aplinkos. 16 iš 23 Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtros planų, kuriais remiantis nustatomas kariuomenės pajėgumams reikalingų išteklių poreikis, nėra atnaujinti nuo 4 iki 14 metų, todėl jie nevisiškai atspindi dabartinius gynybos prioritetus (tokius kaip nacionalinės divizijos steigimas ar Vokietijos brigados priėmimas). Be to, nė viename ilgalaikiame nacionalinio lygmens strateginiame dokumente nėra įtvirtinto finansavimo tęstinumo po 2030 m., nors NATO šalys yra susitarusios siekti ne mažesnio kaip 5 proc. BVP finansavimo iki 2035 m.
• Skaitmenizavimo poreikis. Gynybos planavimo duomenys vis dar valdomi rankiniu būdu perkeliant informaciją tarp „Excel“ failų, kuriems apsaugoti nenaudojamos net bazinės dokumentų apsaugos funkcijos. Dabartinė finansų valdymo sistema (FinVIS) veikia pasenusios 2009 m. programinės įrangos pagrindu, yra nestabili ir neužtikrina šiuolaikiniam planavimui bei duomenų analizei būtino funkcionalumo.

Per 2023–2025 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas išaugo 73 proc. 2025 m. krašto apsaugai skirta 3,4 mlrd. Eur, t. y. 14,7 proc. viso valstybės biudžeto. Daugiau kaip pusė šio finansavimo kasmet skiriama kariuomenei modernizuoti. Valstybės kontrolės auditas „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas“ parodė, kad dabartinė krašto apsaugos sistemos finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos. Nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos.

„Lietuva šiandien į krašto apsaugą investuoja daugiau nei bet kada anksčiau. Nebeužtenka žinoti, kiek pinigų skiriama. Turime aiškiai matyti, kokius pajėgumus už juos kuriame, kokia pažanga pasiekta ir kokių finansinių išteklių reikės ateityje. Tam būtina, kad strateginis planavimas, finansų valdymas ir duomenys veiktų kaip viena sistema“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Negalima pasakyti, ar kariuomenės modernizacija vyksta pagal planą

2026 m. kariuomenės modernizacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. Eur – daugiau nei dvigubai, lyginant su 2023 m. Tai sudaro daugiau kaip pusę viso krašto apsaugos sistemos finansavimo. Tačiau valstybė vis dar negali atsakyti į paprastą klausimą: ar modernizacija vyksta pagal planą?

Auditas parodė, kad nėra aiškaus vaizdo, kaip vyksta kariuomenės modernizavimas. Jo pažanga matoma tik dalyje Lietuvos kariuomenės pajėgų, o bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti visos sistemos modernizavimo pažangą, nėra.

Modernizavimui skiriami asignavimai paskirstyti per devynias Strateginio veiklos plano programas, o daugiau kaip pusė uždavinių ir rodiklių dubliuojasi skirtingose programose. Kadangi programos formuojamos pagal kariuomenės pajėgas ir padalinius, o ne atsižvelgiant į siekiamus rezultatus, atsakomybė už bendrus tikslus pasiskirsto tarp kelių programų koordinatorių. Dėl to sudėtinga susieti prioritetus, finansavimą ir rezultatus, o sprendimų priėmėjai neturi bendro vaizdo, kokių pajėgumų siekiama, kiek jie kainuos ir kokia pažanga pasiekta.

Be to, Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje modernizacijos rodikliai ir jų siektinos reikšmės nuo 2023 m. nebuvo atnaujinti (nepadidintos 8 rodiklių reikšmės), nors modernizavimui skiriamas finansavimas nuo tada reikšmingai išaugo. Planuojama, jog 2026 m. kariuomenės modernizacijai skiriamas finansavimas sudarys apie 2,3 mlrd. Eur, t. y. 1,2 mlrd. Eur daugiau nei 2023 m. Kadangi esami rodikliai buvo nustatyti planuojant gerokai mažesnį gynybos finansavimą, šiandien jie nebeparodo nei dabartinio investicijų masto, nei realios modernizacijos pažangos.

Strateginis planavimas nespėja paskui augantį gynybos finansavimą

Gynybos finansavimas auga sparčiau, nei atnaujinami jį pagrindžiantys strateginiai dokumentai. Nors NATO šalys yra susitarusios iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, Lietuvos strateginio lygmens dokumentuose ilgalaikis finansavimas daugiausia planuojamas tik iki 2030 m. Kas bus po to – neapibrėžta.

Vienas pavyzdžių – kariuomenės pajėgumų plėtros planai. Net 16 iš 23 planų, kuriuose numatoma, kokius karinius gebėjimus reikia ugdyti, neatnaujinti nuo 4 iki 14 metų. Dėl to dalis jų nebeparodo pasikeitusios saugumo situacijos ir šiandienos gynybos prioritetų. Auditas taip pat parodė, kad aukščiausio lygmens strateginio planavimo dokumentai nevisiškai tiksliai apibrėžia tokius svarbiausius prioritetus kaip nacionalinės divizijos plėtra ar Vokietijos brigados priėmimas.

Auditas taip pat parodė, kad dabartinė finansų planavimo sistema orientuota į taikos metą ir yra ilgai trunkanti bei sudėtinga. Biudžeto sudarymas apima 19 etapų. Tačiau iki šiol nėra nustatyta, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu, kai sprendimus reikėtų priimti gerokai greičiau.

Milijardinės investicijos vis dar valdomos rankiniu būdu „Excel“ failuose

Sprendimų priėmėjams reikia greitai pasiekiamų ir patikimų duomenų. Tačiau auditas parodė, kad gynyba vis dar planuojama tarpusavyje nesusietomis informacinėmis sistemomis ir rankiniu darbu.

Gynybos planavimo dokumentai rengiami tarpusavyje nesusietuose „Excel“ failuose, šie dokumentai rankiniu būdu perkeliami iš vienų failų į kitus, todėl sudėtinga operatyviai priimti sprendimus. Nepakankamas duomenų keitimo atsekamumas ir jų saugumo užtikrinimas didina klaidų ir duomenų nepatikimumo riziką.

Auditorių vertinimu, ne visus dabartinius poreikius atitinka ir finansinių išteklių valdymo sistema FinVIS, kuri veikia naudojant 2009 m. programinės įrangos versiją. Dėl nesuderinamumo su atnaujinamomis operacinėmis sistemomis ji veikia nestabiliai, didėja sutrikimų ir veiklos nutrūkimo rizika. Audito metu 7 iš 10 apklaustų programų koordinatorių nurodė, kad sistemos galimybių finansų valdymui nepakanka.

Ką reikia pakeisti, kad milijardinės investicijos būtų valdomos efektyviau

Valstybės kontrolė rekomenduoja pertvarkyti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą taip, kad būtų aiškiai susieti gynybos prioritetai, jiems skiriamas finansavimas ir pasiekti rezultatai:

• strateginiuose dokumentuose įtvirtinti ilgalaikį gynybos finansavimą, ne mažesnį kaip 5 proc. BVP iki 2035 m.;
• atnaujinti kariuomenės pajėgumų plėtros planus pagal geopolitinės aplinkos aktualijas;
• optimizuoti Strateginio veiklos plano programų struktūrą;
• sukurti bendrą gynybos planavimo informacinę sistemą;
• nustatyti, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, bus galima matyti bendrą kariuomenės modernizacijos pažangą ir realiu laiku stebėti, ar milijardinės investicijos duoda laukiamą rezultatą. Be to, sprendimų priėmėjai galės aiškiau planuoti ilgalaikį finansavimą, greičiau priimti sprendimus bei užtikrinti, kad finansų valdymas būtų pasirengęs veikti ir karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.

Išsamiau su audito rezultatatais galima susipažinti čia.