Valstybės kontrolierė: kas krizės atveju pasirūpins labiausiai pažeidžiamais žmonėmis?

Tik dviejose savivaldybėse (iš 16 vertintų) suplanuota pasitelkti nevyriausybines organizacijas (NVO) krizės, mobilizacijos ar karo atveju. Jos gali prisidėti padedant labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Nepasitelkus NVO, kyla rizika, kad dalis gyventojų (senyvo amžiaus, su negalia ar socialiai atskirti) gali likti be reikiamos pagalbos. Tokius rezultatus rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“.

Vienas rengimo pilietiniam pasipriešinimui prioritetų – stiprinti bendradarbiavimą su NVO. Nuo 2022 m. savivaldybės gali jas pasitelkti krizės ir ekstremaliosios situacijos, o nuo 2025 m. – ir mobilizacijos atveju. Atsiradus šioms galimybėms, tampa itin svarbu pasitelkti nevyriausybines organizacijas, siekiant įtraukti piliečius į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui.

Iki šių metų gegužės 13-a vertintų (iš 16) savivaldybių buvo pasirašiusios sutartis su „Maisto banku“, Lietuvos „Caritu“, Maltos ordino pagalbos tarnyba. Daugiausia – su Raudonojo kryžiaus draugija. Tik Vilniaus m. ir Lazdijų r. savivaldybės buvo suplanavusios konkrečius pagalbos veiksmus karo ir evakavimo atveju. Pavyzdžiui, gyventojų švietimą, pagalbą evakuotis pažeidžiamoms gyventojų grupėms, jų surinkimo koordinavimą ir pan. Savivaldybės teigia, kad veiklų planai nepatvirtinti dėl ribotų finansinių galimybių. Taip pat abejojama NVO žmogiškaisiais ištekliais ir galimybe teikti pagalbą karo atveju.

Nustatyta, kad visos vertintos 16 savivaldybių planuoja toliau teikti pagalbą šiuo metu socialines paslaugas gaunantiems asmenims. Pusė iš vertintų savivaldybių neturi duomenų apie kitus asmenis, kuriais reikėtų pasirūpinti karo atveju ar evakuojant (pvz., socialinių paslaugų negaunančius senyvo amžiaus asmenis).

„Savivaldybės susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai reaguoti į krizes, tokias kaip karas ar mobilizacija, nes neturi aiškių ir konkrečių veiksmų planų. Tai reiškia, kad dalimi gyventojų, tarp jų ir socialiai pažeidžiamiausiais, gali būti tinkamai nepasirūpinta. Tokia situacija kelia riziką nacionaliniam saugumui. Piliečiai turi žinoti, kad prie šalies gynybos gali prisidėti padėdami kitiems per nevyriausybinių organizacijų ir vietos bendruomenių veiklą. O savivaldybėms keliamas lūkestis, kad jos parengtų konkrečius planus, kokiais veiksmais savanoriai padėtų gyventojams krizės metu, ir būtų pasiruošusios veikti praktikoje“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, iki 2027 m. Vyriausybės kanceliarija  suplanuos savanorių ir NVO pasitelkimo uždavinius, veiklos prioritetus ir dalyvavimo būdus. Tai padės savivaldybėms numatyti veiksmų planus gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos metu ir karo atveju.

Primename, kad audito metu taip pat nustatyta, jog trūksta lyderio, kuris valstybės mastu koordinuotų piliečių rengimą neginkluotam pasipriešinimui. Kita problema – pilietiškumo ir neginkluoto pasipriešinimo žinių stoka mokyklose. Nuo 2023–2024 m. m. atnaujintą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą 11–12 klasėse renkasi mažiau nei 1 proc. mokinių. Aukštosiose mokyklose toks ugdymas nenumatytas, o suaugusieji mokomi tik beveik pusėje savivaldybių.

Su audito „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ ataskaita galite susipažinti čia: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/18345