Valstybės kontrolierė: pilietinis pasipriešinimas – mūsų visų pareiga. Ar esame tam pasiruošę?

Rengiant piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui trūksta lyderio, kuris sutelktų institucijas valstybės mastu. Būtina stiprinti moksleivių žinias apie krašto gynybą, o pilietinio pasipriešinimo mokymai suaugusiesiems turėtų apimti didesnę šalies teritoriją ir turėtų būti pritaikyti žmonėms su negalia. Tokius rezultatus rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“.

„Neginkluotas pasipriešinimas yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Žinoma, turime stiprią kariuomenę, kuri yra mūsų pasididžiavimas. Bet yra ir kita jėga, kuri dažnai lieka nepastebėta, bet kuri yra tokia pat svarbi. Atlikę auditą matome, kad dar tik planuojama tai, kaip piliečiai turėtų priešintis. Reikiamus pilietinio pasipriešinimo mokymus ir įgūdžius turi gauti kiekvienas. Būtina sudaryti galimybes pasirengti ir žmonėms su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir kitoms jautrioms visuomenės grupėms. Šiuo klausimu svarbu stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis“, – tikina valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Šiuo metu Vyriausybei, Nacionalinio saugumo komisijai ir Pilietinio pasipriešinimo tarybai numatyta vadovauti ir koordinuoti piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui. Šiam tikslui skirtas priemones įgyvendina 15 institucijų krašto apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų srityse. Nustatyta, kad nėra vieno koordinuojančio subjekto, kuris užtikrintų visų institucijų veiklos suderinamumą ir pilietinio pasipriešinimo integravimą į visuotinę gynybą valstybės mastu. Įgalintas lyderis padėtų nustatyti bendrus institucijų strateginius tikslus ir kryptis ir sutelkti visus jų turimus išteklius.

Audito metu nustatyta, kad šiuo metu nėra suplanuota, kaip būtų organizuojamas ir vykdomas neginkluotas pasipriešinimas krizės, mobilizacijos ar karo atveju. Krašto apsaugos ministerija parengė Neginkluoto pilietinio pasipriešinimo koncepcijos projektą, kuris dar yra derinamas. Patvirtinus koncepciją, Lietuvos šaulių sąjunga iki 2025 m. pabaigos turės parengti veiksmų planą. Šis planas sudarytų galimybes piliečiams nekarinėmis ir nesmurtinėmis priemonėmis prisidėti prie valstybės gynybos, palengvintų ginkluotosioms pajėgoms pavestų užduočių įgyvendinimą, prisidėtų prie valstybės ir savivaldos institucijų veiklos.

Pasak auditorių, būtina stiprinti pilietiškumo kompetencijos ugdymą švietimo sistemoje. Nuo 2024 m. Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas yra privalomas visiems devintokams. 2023–2024 mokslo metais pradėta įgyvendinti atnaujinta pasirenkamoji Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa 11–12 klasių mokiniams. Tačiau šią programą, audito duomenimis, renkasi mažiau nei 1 proc. mokinių.

„Aukštosios mokyklos turi autonomiją pačios rengti ir vykdyti studijų programas, tačiau didelį nerimą kelia tai, kad pilietiškumo ugdymas programose net nenumatytas. Aukštojo mokslo tikslas – ugdyti visapusiškai išsilavinusią asmenybę. Pilietiškumo ugdymas didintų studentų patriotiškumą ir skatintų juos dalyvauti visuotinėje gynyboje. Tai ypač svarbu pedagoginių studijų programų studentams, nes būtent jie pilietinio ugdymo žinias perduos savo būsimiems mokiniams“, – pabrėžia valstybės kontrolierė.

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas sudarė galimybes suaugusiems savanoriškai gilinti pilietinio pasipriešinimo žinias ir įgūdžius. Tačiau auditoriai atkreipia dėmesį, kad mokymai vykdomi tik apie pusėje šalies savivaldybių, todėl dalis piliečių neturi galimybių pasiruošti pilietiniam pasipriešinimui. Taip pat būtina geriau užtikrinti sąlygas mokytis žmonėms su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir kitų specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Šiuo metu mokymai jiems nepritaikyti.

Vienas numatytų rengimo pilietiniam pasipriešinimui prioritetų – stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). Šių organizacijų potencialas gali būti praktiškai panaudojamas krizių, mobilizacijos ar karo atveju. Siekiant plėsti NVO įsitraukimą, reikėtų koordinavimo valstybės mastu, aiškiai nustatant uždavinius, veiklos prioritetus ir dalyvavimo būdus.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, iki 2026 m. bus pateikti Vyriausybei  pasiūlymai dėl koordinuojančio lyderio, kuris sutelks pilietinio pasipriešinimo srityje veikiančių institucijų funkcijas, o mokymai taps prieinamesni didesnei daliai asmenų grupių ir apims didesnę šalies teritoriją. Savanorių ir NVO pasitelkimas gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos metu ir karo atveju bus suplanuotas iki 2027 m.