Vėluojama įgyvendinti kas penktą Valstybės kontrolės rekomendaciją, pusę iš jų – daugiau nei 2 metus. Tai reiškia, kad kai kuriose svarbiose srityse problemos tiek laiko išlieka nesprendžiamos. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė atkreipia dėmesį, kad rekomendacijų įgyvendinimą dažniausiai stabdo užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros IT projektuose, specialistų kaita ir jų trūkumas bei ilgas teisės aktų rengimo procesas. Siekdama spartesnių pokyčių viešajame sektoriuje, Valstybės kontrolė stiprina rekomendacijų stebėseną ir aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis.
„Matome, kad rekomendacijos įgyvendinamos atsakingiau, tačiau valdžios institucijos vis dar prisiima per mažai atsakomybės už spartesnę šalies pažangą. Dalis rekomendacijų, kurioms reikalingi sisteminiai pokyčiai, taip ir lieka gulėti stalčiuose. Nepaisant to, teigiamų pokyčių yra. Laiku buvo įgyvendintos rekomendacijos, kurios atliepia socialiai pažeidžiamų žmonių interesus. Pagerėjo asmenų su negalia įsidarbinimas, registruoti bedarbiai užėmė daugiau darbo vietų. Taip pat daugiau socialinę riziką patiriančių šeimų vaikų gavo privalomą ikimokyklinį ugdymą“, – sako valstybės kontrolierė.
Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita rodo, kad buvo atnaujintos 66 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Be to, sukurtos 2 325 naujos ir atnaujintos 1 808 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos, nupirkta 1 420 komplektų įrangos, skirtos mokytojų darbo vietoms modernizuoti. 2019 m. buvo 122 vaikai, kurie auga socialinę riziką patiriančiose šeimose ir kuriems buvo paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Iš jų tais metais buvo ugdomi vos 66 vaikai. 2025 m. įvyko reikšmingas pokytis – privalomą ikimokyklinį ugdymą gavo jau 793 tokie vaikai. Tai sudaro apie pusę vaikų, kurie turėtų gauti privalomą ikimokyklinį ugdymą. Šiais metais pasiektas skaičius viršijo siektiną reikšmę beveik 300 vaikų. Tokį pokytį lėmė įstatymų pakeitimai ir didesnis savivaldybių finansavimas.
„Kai valstybė investuoja į ikimokyklinį ugdymą, ji investuoja į išsilavinusį pilietį, kuris ateityje gebės priimti teisingus sprendimus tiek savo, tiek šalies gerovei. Juk švietimas, ypač nuo mažų dienų, yra itin svarbus lavinant kritinį mąstymą. Be to, ikimokyklinis ugdymas padeda mažinti socialinę atskirtį. Kuo anksčiau vaikai pradedami ugdyti, tuo geriau jie mokosi ir vėliau. Tai padeda jiems ateityje susikurti geresnį gyvenimą“, – tikina I. Segalovičienė.
Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita rodo, kad jau 2024 metų pabaigoje turėjo būti priimti sprendimai dėl saugaus elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir galimų papildomų finansavimo šaltinių. Jie reikalingi, kad radioaktyviosios atliekos būtų saugiai sutvarkytos, nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonėms, ateityje nesukeltų papildomos finansinės naštos Lietuvai.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad iki šių metų pabaigos būtina imtis veiksmų stiprinant Regionų plėtros programos valdytojo vaidmenį. Programą koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, tačiau regionų plėtroje jai trūksta lyderystės. Koordinavimas vyksta nenuosekliai, o programos dalyviai veikia atskirai. Sustiprinus valdytojo vaidmenį, programos valdymas taptų nuoseklesnis, institucijos glaudžiau bendradarbiautų, būtų aiškiau paskirstytos atsakomybės. Tai padėtų žmonėms regionuose gauti daugiau naudos iš valstybės investicijų, jos būtų paskirstytos tikslingiau ir veiksmingiau.
Valstybės kontrolė, atlikdama auditus, teikia rekomendacijas institucijoms ir atlieka jų įgyvendinimo stebėseną. Svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus teikiama Seimui. Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvira informacija apie visų atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą, ją galite rasti čia: https://bit.ly/2WiG4PM.