Valstybės pažangos taryboje – dėmesys socialiniam atsparumui: pristatytas nacionalinis kelrodis ateities iššūkiams

Antrajame Valstybės pažangos tarybos posėdyje aptarti svarbiausi valstybės strateginio planavimo, Nacionalinio pažangos plano rengimo ir socialinio atsparumo stiprinimo klausimai. Posėdžio metu pristatyta Tarybos koordinacinės grupės veiklos ataskaita, Tarybos sudarymo tvarkos peržiūros rezultatai bei socialinio atsparumo kelrodis, kuriuo siekiama sustiprinti valstybės ir visuomenės pasirengimą įvairioms krizėms.

Posėdyje daug dėmesio skirta ilgalaikei valstybės pažangos vizijai ir jos įgyvendinimo mechanizmams. Tarybos nariai aptarė Nacionalinio pažangos plano rengimo eigą, jau atliktus darbus bei artimiausius etapus, kurie leis užtikrinti nuoseklų valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą.

Socialinio atsparumo stiprinimas – nacionalinio saugumo dalis

Vienas svarbiausių posėdžio akcentų – socialinio atsparumo kelrodžio pristatymas ir diskusija apie jo įgyvendinimą. Dokumente numatyta stiprinti visuomenės, bendruomenių ir valstybės institucijų gebėjimą atlaikyti krizes, išsaugoti būtinų funkcijų veikimą bei prisitaikyti prie sparčiai kintančių aplinkybių.

Socialinio atsparumo kelrodžio logika remiasi trimis tarpusavyje susijusiais lygmenimis – individo, bendruomenių ir valstybės. Individo atsparumą stiprina įgūdžiai, sveikata, psichologinis atsparumas ir socialiniai ryšiai. Bendruomenių atsparumą kuria solidarumas, savitarpio pagalba ir vietos iniciatyvos. Valstybės atsparumas priklauso nuo viešųjų paslaugų kokybės, infrastruktūros patikimumo, efektyvaus valdymo ir gebėjimo nuosekliai veikti sudėtingomis aplinkybėmis.

Taryboje pabrėžta, kad socialinio atsparumo stiprinimas negali būti pavienė iniciatyva – tam būtinas sisteminis požiūris, apimantis strateginį planavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tvarų finansavimą ir aktyvų visuomenės įtraukimą. Taip pat pažymėta, kad šiuolaikinis valstybės saugumas apima ne tik gynybinius pajėgumus ir pasirengimą išorinėms grėsmėms, bet ir visuomenės bei valstybės atsparumą iš vidaus.

„Pasitikėjimas institucijomis, stiprios bendruomenės, kokybiškos viešosios paslaugos ir gebėjimas veikti išvien krizių metu yra ne mažiau svarbūs valstybės stiprybės elementai. Todėl socialinio atsparumo stiprinimą vertiname kaip neatsiejamą nacionalinio saugumo dalį ir vieną svarbiausių ilgalaikės valstybės pažangos krypčių“, – sako Ministrės Pirmininkės patarėjas ryšių su Seimu klausimais Tadas Vinokur.

Siekis užtikrinti skaidrią ir kompetentingą Tarybos veiklą

Posėdyje pristatytos ir į Valstybės pažangos tarybos reglamentą įtrauktos rekomendacinio pobūdžio gairės, kuriomis remiantis būtų užtikrintas aiškus, skaidrus ir strategiškai pagrįstas Tarybos sudarymo procesas. Gairės nustato pagrindinius Tarybos sudėties, atstovavimo, atrankos ir veiklos tęstinumo principus, kurie padės užtikrinti kompetentingą, viršpartinę ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotą Tarybos veiklą.

Taip pat siekiama išlaikyti subalansuotą politinio, visuomeninio ir ekspertinio atstovavimo pusiausvyrą, stiprinančią Tarybos gebėjimą sistemiškai vertinti valstybės pažangos klausimus ir nuosekliai prisidėti prie strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėsenos.

Posėdžio pabaigoje apibendrinti svarstymai, aptarti priimti sprendimai ir numatyti tolesni darbai. Kitas Valstybės pažangos tarybos posėdis bus skirtas tęsti diskusijas dėl ilgalaikių valstybės pažangos prioritetų ir socialinio atsparumo stiprinimo priemonių įgyvendinimo.