Valstybinės žemės pardavimai šiemet valstybės ir savivaldybių biudžetus jau papildė beveik 48,5 mln. eurų

Per pirmąjį 2026 m. pusmetį už valstybinės žemės pardavimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 48,46 mln. eurų. Iš šios sumos 27,79 mln. eurų papildė valstybės biudžetą, o 20,67 mln. eurų pervesti į savivaldybių biudžetus. Tai net 21,43 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. 

Palyginimui, per visus 2025 metus pajamos už valstybinės žemės pardavimą sudarė 53 mln. eurų. Taigi vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau gauta daugiau kaip 91 proc. visų praėjusių metų pajamų.

Apie 19 mln. eurų gauta pirkėjams anksčiau laiko atsiskaičius pagal ankstesniais metais sudarytas išsimokėjimo sutartis, dar 16,57 mln. eurų – iš karto atsiskaičius pagal naujai sudarytas sutartis. Pagal išsimokėjimo sutartis šiemet gauta 5,85 mln. eurų.

Dar apie 4 mln. eurų gauta pardavus valstybinę žemę aukcionuose, o apie 3 mln. eurų – pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Efektyviai naudoti valstybinę žemę yra vienas svarbiausių Nacionalinės žemės tarnybos veiklos prioritetų. Siekiama, kad valstybinė žemė kurtų ekonominę vertę, atlieptų visuomenės ir verslo poreikius, o ją pardavus ar išnuomojus valstybės ir savivaldybių biudžetai gautų pajamų.

Pasak laikinojo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Dovydo Petraškos, šių metų pajamos rodo, kad aktyvesnis valstybinės žemės pardavimas duoda konkrečią naudą valstybei ir savivaldybėms.

„Valstybinė žemė neturi būti turtas, kuris metų metus laukia sprendimų. Jei ją galima įveiklinti, turime tai padaryti sklandžiai ir skaidriai. Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo, sudaro sutartis ir administruoja atsiskaitymus, kad valstybės turtas būtų tvarkomas atsakingai ir duotų kuo daugiau naudos. Šiemet matome konkretų rezultatą, nes vien per pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo beveik tiek pajamų, kiek per visus praėjusius metus“, – sako D. Petraška.

Prie augančių pajamų prisidėjo ir šiemet įsigalioję teisiniai pakeitimai, suteikę ūkininkams papildomą galimybę įsigyti iki 3 ha jų teisėtai naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Šie pardavimai sudaro palankesnes sąlygas ūkiams tęsti veiklą ir investuoti, kartu prisideda prie Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, 80 proc. lėšų, gautų už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, skiriama Valstybės gynybos fondui. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį į Valstybės gynybos fondą buvo pervesta apie 3,04 mln. eurų.