Vartotojų portretas 2008 m. krizės ir 2023 m. sunkmečio metu: kaip skiriasi skolinimosi įpročiai?

Ekspertas apžvelgia kaip skiriasi besiskolinančiųjų vartotojų įpročiai lyginant 2008 m. krizės ir šiuometinio ekonominio nuosmukio laikotarpius.

Spalio 31 d., 2023 m. Pirmoje 2023 m. dalyje buvo fiksuotas 3 proc. ekonominis smukimas – tai vienas didžiausių BVP smukimų per 20 metų. Didesnis ekonominis sulėtėjimas buvo stebėtas tik per pandemiją ir 2008 m. krizę. Eksperto Vaidoto Rimeikio teigimu, abu laikotarpiai – tiek 2008 m., tiek 2023 m. – turi panašumų ir yra kupini iššūkių bei nežinomybės, tačiau vartotojų skolinimosi įpročiai šiuo metu – kitokie, nei buvo prieš 15 metų.   

Per 15 metų ženkliai augo finansinis raštingumas

Lyginant 2008-uosius su 2023-iaisiais, skiriasi paskolas ir finansavimo paslaugą besirenkančių asmenų vidutinis amžius. Pasak estiškos kilmės banko „Inbank“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Rimeikio, prieš 15 metų dažniau imti paskolas buvo linkę jaunesni, nuo 18 iki 27 metų, asmenys.

„Dabar didžioji dalis besinaudojančių finansavimo paslaugomis ar imančių paskolas yra 28-37 metų žmonės. Tai, kad pastaraisiais metais vidutinis amžius yra išaugęs rodo ir finansinio raštingumo augimą, – sakė V. Rimeikis. – Žmonės vis daugiau investuoja, taip pat ateina supratimas, kad finansavimo paslauga nebėra spontaniškas jauno žmogaus sprendimas greitai gauti pajamų. Tokios paslaugos kaip tik gali padėti protingai susidėlioti biudžetą ir net taupyti.“

Šiuo metu daugiausiai finansinėmis paslaugomis naudojasi didmiesčiuose gyvenantys asmenys, tačiau tam įtakos turi ir čia esančios didesnės nekilnojamo turto bei kitų produktų kainos. Tai lemia didesnę finansinių paslaugų paklausą didmiesčiuose lyginant su kitomis gyvenvietėmis.

Dabar skolinasi daugiau

Renkantis paskolą 2008-aisiais, patraukliausias skolinimosi terminas buvo 15 mėnesių. Šiuo metu, vidutinis terminas yra 20 mėnesių. V. Rimeikio teigimu, iš dalies, toks pokytis galėjo atsirasti dėl didėjančių paskolų sumų.

„Šiemet stebime augantį norą naudotis finansavimo paslaugomis ir jas rinktis didesniems pirkiniams nei 2008-aisiais. Lyginant su kriziniu laikotarpiu, dabar finansavimo paslaugų pasirinkimas yra du kartus didesnis, tačiau reikia atsižvelgti ir į per 15 metų pasikeitusį gyvenimo lygį, augusius atlyginimus bei infliaciją“, – teigė įmonės vadovas.

Dažniau pasirenkamas finansavimas pramogoms ir grožio paslaugoms

Anot V. Rimeikio, viena bendra tendencija, kuri pastebima tiek 2008-aisiais, tiek šiemet, yra tai, kad žmonės linkę rinktis finansavimą buitinei technikai ir elektroninėms prekėms. Šių kategorijų prekės iki šiol sulaukia daugiausiai dėmesio.

„Visgi didelis skirtumas yra tas, kad šiuo metu vis dažniau finansavimo paslaugos pasirenkamos ne tik būtinosioms prekėms, bet ir pramogoms, pavyzdžiui, kelionėms, taip pat grožio ir sveikatos paslaugoms –  tai nebuvo būdinga 2008-iesiems. Taip pat, dabar vis daugiau dėmesio susilaukia atsinaujinančios energijos sektorius, taip pat, pasikeitė daugelis produktų, kuriais žmonės domisi. Jei anksčiau buvo populiarus vejapjovių finansavimas, šiai dienai konkurencinį pranašumą turi vejos robotai“, – sakė ekspertas.

Ekspertas pridėjo, kad dabar žmonės dėl finansavimo paslaugų vis dažniau kreipiasi ir į alternatyvius skolinimosi šaltinius, ne tik į didžiuosius bankus, kaip prieš 15 metų – tokia tendencija ypač išryškėjusi išaugusiame automobilių kategorijos finansavime.

Apie Inbank

„Inbank“ yra estiškos kilmės bankas, kuris teikia finansavimo ir taupymo paslaugas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje ir Lenkijoje, taip pat priima indėlius iš Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų ir Suomijos. Įmonė naujoviškus pardavimo finansavimo sprendimus Estijoje pradėjo siūlyti 2010 m. Į Lietuvą „Inbank“ žengė 2018 m. įsigydama finansinių paslaugų bendrovę „Mokilizingas“. „Inbank“ atstovybės įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Taline, Rygoje, Prahoje, Varšuvoje ir Gdanske.