Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos mokslo taryba (LMT) 20-ąjį kartą studentus iš Lietuvos ir viso pasaulio pakvietė į mokslinę praktiką – savo jėgas išbandyti universitetuose, moksliniuose institutuose ir kolegijose. Kasmet galimybę „pasimatuoti“ mokslininko profesiją išbando keli šimtai studentų, o galimas temas pasiūlo patyrę mokslininkai, kurie mato vertę du vasaros mėnesius su studentais dalytis savo žiniomis bei patirtimi. Kodėl verta dalyvauti projekte „Mokslo vasara su LMT“, kaip šis projektas plečia akiratį ir atskleidžia mokslininko profesijos subtilybes – savo patirtimi dalijasi praėjusių metų praktikantai ir projektų vadovai.
Norėjo išbandyti mokslinę veiklą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentė Danielė Dambrauskaitė mokslinėje praktikoje „Mokslo vasara su LMT“ dalyvavo praėjusiais metais. Visų pirma, vykdė mokslinį tyrimą semestro metu – šią galimybę gilinti žinias per praktinę tyrimų veiklą taip pat finansuoja LMT, kol iš kolegos išgirdo ir apie dar vieną mokslinę praktiką, tik vykstančią vasarą.
„Studijuodama mediciną, kelias vasaras skyriau praktikai ligoninėse, pamaniau, jog būtų labai įdomu atlikti ir mokslinę praktiką“, – dalijosi D. Dambrauskaitė.
Danielę domina priklausomybių tema, ypač – probleminis interneto naudojimas. Panaši tema „Probleminio interneto naudojimo atpažinimo instrumentų pritaikymas plačiajai visuomenei“ buvo pasiūlyta ir „Mokslo vasara su LMT“, tad, kaip pasakojo studentė, ar dalyvauti atrankoje, ilgai nesvarstė – norėjo giliau ją patyrinėti.
Kartu su projekto vadove Danielė kūrė vieno klausimo testą ir mėgino išsiaiškinti, galbūt, jis galėtų būti pakankamas prognozuojant, ar žmogus turi polinkį į probleminį interneto naudojimą.
„Vienas svarbiausių mano darbų buvo analizuoti kitus testus, užsienio literatūrą, įvairius duomenis, bendrauti su užsienio mokslininkais. Lietuvoje tema apie probleminį interneto naudojimą gana nauja, tačiau į ją įsitraukia vis daugiau medikų ir psichologų. Aiškinomės, ar vieno klausimo testas ateityje galėtų padėti prognozuoti, ar pacientas susiduria su probleminiu interneto naudojimu ir jam reikalinga specializuota pagalba. Kaip rodo mūsų tyrimo duomenys, jis gali būti pakankamai tikslus įrankis prognozuojant, žinoma, vieno klausimo testas nėra tinkamas diagnostikai, tam būtini papildomi tyrimai“, – paaiškino pašnekovė.
Anot D. Dambrauskaitės, vieno klausimo testas taip gali būti naudojamas norint išsiaiškinti ryšį tarp depresijos ir nerimo bei probleminio interneto naudojimo. Kaip rodo tyrimai, probleminis interneto naudojimas dažnai pasireiškia asmenims, sergantiems depresija ar turintiems nerimo sutrikimą.
Kam rekomenduotų dalyvauti mokslinėje praktikoje? „Rekomenduočiau kiekvienam, kuriam įdomi mokslinė veikla, ir kuris savo ateitį sieja su mokslininko profesija ar norėtų iš arti pamatyti, kaip vyksta mokslinis darbas. Aš neturėjau daug mokslinio darbo patirties, kildavo nemažai klausimų, tačiau projekto vadovė į juos kantriai atsakinėjo ir man padėjo. Šis projektas suteikė galimybę ne tik baigiamojoje, bet ir tarptautinėse konferencijose pristatyti tyrimo rezultatus. Tai irgi buvo tam tikras iššūkis, reikėjo išeiti iš komforto zonos, bet patirtis buvo nuostabi“, – sakė D. Dambrauskaitė.
Dirbtinis intelektas vystosi ypač sparčiai
Vilniaus dailės akademijos grafikos studijų programos studentas Titas Antanas Vilkaitis pasakojo nuolat norintis išbandyti kažką nauja, praplėsti žinių lauką, o studentų mokslinė praktika atrodė puiki galimybė. „Platus temų spektras, skiriamos stipendijos leidžia susikaupti ir visą savo laiką skirti mokslinei veiklai“, – kalbėjo T. Antanas Vilkaitis.
Pašnekovo pasirinkta mokslinio projekto tema – „Dirbtinio intelekto antropomorfizmas ir jo kontekste besikeičiantis žmogaus santykis su pasauliu“. „Dirbtinis intelektas keičia edukacijos sritį. Viena vertus, vis dažniau siūlomi dirbtinio intelekto įrankiai mokymui, dėstymui, paskaitų planų ruošimui. Kita vertus, dirbtinis intelektas vis aktyviau naudojamas pačių studentų – ieškant informacijos, rašant rašto darbus ir pan. Iš pažiūros, dirbtinis intelektas vystosi greičiau nei edukacijos sritis, o pats pavadinimas „dirbtinis intelektas“ tarsi sufleruoja, kad tai iš tikrųjų yra intelektas. Keliami klausimai, ar su juo galima susišnekėti kaip su žmogumi, ar jis, kaip ir žmogus, panašiai suvokia tam tikrus dalykus. Man buvo įdomu patyrinėti, iš kur kilo dirbtinio intelekto sužmoginimas ir kaip jis veikia žmogaus naudojimąsi technologijomis, tų technologijų pritaikymą, kaip tai, galų gale, gali paveikti santykį su pasauliu, pasaulėžiūrą ir suvokimą“, – paaiškino T. Antanas Vilkaitis.
Didžiąją mokslinio tyrimo dalį sudarė dalyvavimas užsienio konferencijose, mokslinių darbų skaitymas, tyrimų, šaltinių lyginimas – informacijos apibendrinimas ir susisteminimas.
„Šios mokslinės praktikos metu mane labiausiai nudžiugino tai, jog keltas hipotezes pavyko pagrįsti faktais. Konferencijose, kuriose dalyvavau, apie dirbtinį intelektą išgirdau iš labai skirtingų perspektyvų. Dažniausiai apie jį tekdavo girdėti iš įmonių, kurios siūlo dirbtinio intelekto produktus. Išnagrinėjus kitų mokslininkų tyrimus, išklausius įvairių analizių, susidėliojo visiškai kitoks požiūris į šią technologiją. Po mokslinės praktikos dirbtinio intelekto laukas man atrodo aiškesnis“, – apibendrino pašnekovas.
Dalyvauti mokslinėje praktikoje T. Antanas Vilkaitis siūlytų bet kuriam studentui, kurio interesų laukas susijęs su šiuolaikinėmis aktualijomis. „Man atrodo, jog net nepatekus į pačią praktiką, vien jau projekto formulavimas, temos išgryninimas, prisistatymas labai padeda pačiam susidėlioti ateities prioritetus. O jeigu patekti pavyks – tai geriausia galimybė tobulėti“, – kalbėjo VDA studentas.
Temą tęsia ir pasibaigus praktikai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto dekanas, doc. dr. Artūras Medeišis studentų mokslinėje praktikoje dalyvavo pirmąsyk. „Mane sudomino galimybė dirbti mokslinį darbą kartu su studentu pagalbininku. Mokslininkas gauna praktinę pagalbą vasaros laikotarpiu, o studentas – galimybę stažuotis, prisidėti prie mokslinių tyrimų, pagilinti žinias ir išbandyti mokslininko profesiją. Mano atveju, studentas praktikantas Matas Reivytis studijavo Kaune, tad jam buvo įdomu kurį laiką pagyventi Vilniuje. Mokslinė stažuotė „Mokslo vasara su LMT“ išties visiems naudingas formatas“, – kalbėjo doc. dr. A. Medeišis.
VILNIUS TECH mokslininkas stažuotei pasiūlė temą „Generatyviniu dirbtiniu intelektu pagrįstos radijo spektro valdymo ekspertinės sistemos kūrimas“. „Nors tema skamba gana sudėtingai, iš tiesų, kalbame apie visiems jau įprastus dirbtinio intelekto pokalbio botus, tokius kaip „ChatGPT“ ir panašius. Dirbtinis intelektas paprastai naudojamas ieškant atsakymų į bendrinius klausimus, bet, kalbant apie specifinius klausimus, žinių dirbtinio intelekto įrankiams pritrūksta. Mokslinės praktikos metu nagrinėjome, kaip parengti tokį pagalbininką, kuris galėtų padėti būtent labai siauros specialybės profesionalui. Šiuo atveju – radijo ryšių planavimo specialistui“, – paaiškino pašnekovas.
Mokslininko žodžiais, dirbtinio intelekto taikymas specifinėms užduotims vis dar ganėtinai mažai išnagrinėta sritis. „Man pačiam ši tema buvo irgi nauja, norėjau ją giliau panagrinėti. Dėl to mokslinė praktika buvo labai gera proga į pagalbą pasikviesti studentą, kuriam tokia tema taip pat būtų įdomi. Aš esu radijo ryšių planavimo srities praktikas, studentas – iš IT srities, todėl drauge savo žiniomis papildėme vienas kitą. Nors studentas nebuvo dirbęs su dirbtinio intelekto taikomosiomis aplikacijomis, puikios jo programavimo žinios ir domėjimasis dirbtiniu intelektu buvo būtent tai, ko reikėjo“, – pasakojo doc. dr. A. Medeišis.
Mokslinės praktikos metu išsikeltas uždavinys, anot pašnekovo, pasirodė aktualus Ryšių reguliavimo tarnybai. Šiais metais institucijos specialistai matydami temos potencialą inicijavo jos tęsimą – pasiūlė sukurti doktorantūros vietą, skirtą toliau ieškoti sprendimų, kaip dirbtinį intelektą panaudoti radijo ryšių planavimo, radijo spektro valdymo klausimams spręsti.
Per du vasaros mėnesius, remiantis atviro kodo programomis, komandai pavyko sukurti veikiantį specializuoto dirbtinio intelekto agento prototipą. „Kadangi tema buvo nauja, prireikė nemažai pastangų sukurti dirbtinio intelekto agentą, jį pritaikyti ir apmokyti. Galiausiai mes sukūrėme prototipą. Žinoma, jis pirminis, ankstyvas, bet jau davė pradžią tolesniems tyrimams. Tikiu, kad ir studentui buvo naudinga patirtis dirbant su dirbtinio intelekto sistemomis“, – pabrėžė pašnekovas.
Iš karto po vasaros praktikos studentas užsitikrino mokslinės praktikos vietą Taivane. „Mokslinė praktika buvo labai įdomus studento augimo kelias. Džiaugiuosi, kad buvau jo dalimi. Man pirmiausia buvo labai įdomi neapibrėžta idėja, kuri šios mokslinės praktikos metu virto realiu sprendimu – jis bus tobulinamas ir toliau“, – paaiškino VILNIUS TECH mokslininkas.
Kaip kalbėjo doc. dr. A. Medeišis, mokslinės praktikos sistema puikiai sukurta ir veikia, dalyvavimo procesas nuo paraiškos iki atrankos – greitas ir nesudėtingas. „Tikrai galima pasidžiaugti, kad LMT pavyko sukurti sklandų dalyvavimo mokslinėje praktikoje procesą. Manau, kad ši patirtis ypač naudinga studentams. Tai – puiki treniruotė prieš profesinę darbo atranką“, – komentavo mokslininkas.
Technologijos tobulėja ypač greitai
Kauno technologijos universiteto (KTU) dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė studentų mokslinėje praktikoje dalyvauja nuo 2014 metų. „Manau, kad tai yra nuostabi galimybė studentams išbandyti mokslinę veiklą ne tik rašant baigiamuosius bakalauros ar magistro darbus“, – komentavo pašnekovė.
Dr. L. Daniusevičiūtės-Brazaitės studentams pasiūlyta tema – „Įtraukaus dirbtinio intelekto literatūros analizė taikant bibliometrinį metodą“.„Viena iš mano mokslinių tyrimų sričių – dirbtinio intelekto įtraukusis ugdymas. Kadangi studentų vasaros praktika trunka du mėnesius, pasiūliau remtis bibliometrine analize – išanalizuoti mokslinę literatūrą ir pasižiūrėti, kokie dirbtinio intelekto įtraukiojo ugdymo moksliniai tyrimai ir jų rezultatai paskelbti pasaulyje“, – paaiškino pašnekovė.
Ar mokslinės praktikos rezultatai nustebino? „Aš nuolat domiuosi šia sritimi, o studentės surinkti duomenys dar kartą patvirtino, kaip greitai, ypač pastaraisiais metais, vystosi dirbtinio intelekto technologijos. Kalbant apie dirbtinio intelekto įtraukųjį ugdymą, mes visų pirma kalbame apie teisę į kokybišką ugdymą. Tai reiškia, jog jei žinios apie dirbtinį intelektą ir kitus skaitmeninius įrankius skiriasi, jos neturėtų turėti įtakos moksleivių rezultatams. Pasaulio praktika taip pat patvirtina, jog pedagogų įgūdžiai naudojantis dirbtinio intelekto įrankiais nusileidžia moksleivių turimiems. Taigi, mes pabrėžiame ne tik tai, ar ugdymo įstaigos turi pakankamai kompiuterių, bet ir kokybišką interneto ryšį, pedagogų skaitmenines kompetencijas. Galiausiai, turinį, mokinius ir tai, kaip dirbtinis intelektas iš tikrųjų galėtų pasitarnauti kuriant kokybišką ugdymą“, – paaiškino KTU mokslininkė.
Ar verta dalyvauti mokslinėje studentų praktikoje? „Aš net ir savo kolegų paklausiu, kodėl jūs nedalyvaujate? Pats procesas išties paprastas, užtrunka trumpai, o projektinė ir vadovavimo studentui patirtis – neįkainojama. Ypatingai dalyvauti rekomenduočiau jauniesiems kolegoms – dėstytojams, mokslininkams, kurie tik pradeda mokslinį kelią. Kalbant apie studentus, man labai gaila, kad kai aš buvau studentė tokio konkurso nebuvo. Studentas gauna stipendiją, galimybę mokytis, gilinti žinias – aš nežinau, kas dar geriau gali būti“, – apibendrino pašnekovė.
Kaip dalyvauti mokslinėje praktikoje?
Studentai iš Lietuvos ir viso pasaulio, norintys dalyvauti LMT įgyvendinamame studentų vasaros praktikos konkurse, iki 2025 gegužės 8 dienos dar gali pateikti prašymus: gyvenimo aprašymą, pažymą apie studijų rezultatus, motyvacinį laišką ir pasirinkti ne daugiau kaip dvi dominančias temas. Pirmajame etape iš viso buvo gautos 733 temos, iš kurių numatoma finansuoti 267.
Praktika vyks liepos – rugpjūčio mėn., o studentams bus suteikta 2 000 eurų stipendija (po 1 000 Eur per mėnesį).
Temų sąrašą galima rasti čia.
Dalyvauti konkurse galima čia.
LMT informacija
