Vasaros pavojai skrandžiui: kaip išvengti apsinuodijimų ir infekcijų?

Vasarą, natūralu, gyvenimo ritmas šiek tiek sulėtėja, daugiau ilsimės gamtoje, keliaujame, mėgaujamės šviežiais vaisiais ir uogomis. Tačiau šiltasis metų laikas turi ir kitą pusę – padidėjusią riziką susidurti su skrandžio sutrikimais. Apie tai, kokias maisto ruošimo ir laikymo klaidas darome vasarą, ką daryti apsinuodijus maistu ir kada dėl to reikėtų konsultuotis su gydytoju, kalbamės su „Hila“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Agne Šimoniene.

Maisto laikymas vasarą keičiasi

Anot specialistės, vienas dažniausių vasaros iššūkių yra maistas, kuris per ilgai stovėjo šilumoje, pavyzdžiui, automobilyje ar iškyloje. Tokiu atveju atsiranda didelė rizika susirgti ūminiu apsinuodijimu, kurį dažniausiai lydi pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, karščiavimas. Ypač tam jautrūs vaikai ir senjorai.

Pasak gydytojos, šiluma pagreitina daugelio produktų, o ypač mėsos, pieno, jūros gėrybių ir kiaušinių, gedimą. Jei tokie produktai laikomi ne šaltyje ilgiau nei 1–2 valandas, labai greitai atsiranda apsinuodijimą sukeliančių bakterijų, tokių kaip Salmonella, E. coli, Campylobacter ir kt.

Pavojingi mikroorganizmai tyko neplautuose vaisiuose ir uogose

Per keletą vasaros mėnesių dažnas skubame pasimėgauti ir sezoniniais vaisiais bei uogomis. Ir, reikia pripažinti, juos neretai valgome neplautus. Deja, anot šeimos gydytojos A. Šimonienės, šie gali būti užteršti pesticidais, bakterijomis, kirmėlių kiaušinėliais ar parazitais. 

„Infekcijų šaltiniu itin dažnai tampa uogos, jei nebuvo tinkamai nuplautos ar buvo plaunamos nešvariu vandeniu. Valgant lauke taip pat labai svarbu laikytis higienos. Neplautos rankos, nešvarūs įrankiai ar paviršiai yra tiesiausias kelias į apsinuodijimą ar infekciją. Tokiose situacijose ypač greitai plinta ne tik virusai, bet ir parazitinės kirmėlės, kurios gali sukelti nemalonius žarnyno sutrikimus“, – pasakoja neseniai gydytoja A. Šimonienė.

Ledai taip pat gali sudirginti skrandį

Šaltų produktų, tokių kaip ledai ar šaltos sriubos, vartojimas taip pat gali kelti problemų. Šeimos gydytoja aiškina, kad šie produktai, suvartoti tuščiu skrandžiu ar po ilgesnio nevalgymo, gali sukelti spazmus ar ūminį gastritą.

„Vasaros klasika – šaltas gėrimas ar ledai karštą dieną. Tačiau jei tai daroma per greitai ar per dažnai, o ypač tuščiu skrandžiu, dažnas rezultatas yra skrandžio sudirginimas ar net ūmus skausmas. Todėl šiais skanėstais reikėtų mėgautis saikingai, net per atostogas“, – pataria A. Šimonienė.

Ką daryti apsinuodijus?

Pirmiausia rekomenduojama užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme: gerti po truputį švarų vandenį, sultinį ir elektrolitų tirpalą. Jei vargina vėmimas, anot specialistės, skysčius reikia gurkšnoti po nedaug, bet dažnai. Mitybai tinka tausojanti dieta, pavyzdžiui, bananai, ryžiai, obuolių tyrė, skrebučiai, švelnios košės, virta vištiena be prieskonių.

Kitaip nei būtų galima pamanyti, stiprių viduriavimą stabdančių vaistų šeimos gydytoja nesiūlo naudoti, nes jie gali apsunkinti toksinų pasišalinimą ir tik pabloginti būklę. Daugeliu atvejų lengvas apsinuodijimas praeina per kelias dienas.

„Tačiau būtina kreiptis į medicinos pagalbos, jei viduriavimas trunka ilgiau nei tris dienas, vėmimas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, pakyla temperatūra virš 38 °C, atsiranda kraujas išmatose ar vemiant. Taip pat būtina kreiptis, jei pacientas priklauso kuria nors rizikos grupei, t. y. vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščiosios ar sergantys lėtinėmis ligomis“, – pabrėžia A. Šimonienė.

Be to, jei jaučiate silpnumą, svaigulį, sausumą burnoje, sumažėja šlapinimasis arba matomas kraujas – nedelskite. Tokie požymiai rodo, kad organizmas nebesusitvarko ir reikalinga medikų pagalba.

Stovyklavimas ir higiena – ką būtina žinoti?

Gamtos iškylos ir stovyklavimas, pasak gydytojos, taip pat turi savo rizikų. Ji atkreipia dėmesį, jog pavojų kelia netinkama rankų higiena, galimai užterštas vanduo, netinkamai nuplauti indai, o produktai dažnai laikomi „pavojingoje temperatūros zonoje“ (4–60 °C).

Todėl būtinos prevencijos priemonės:

•    visada plaukite rankas su muilu,

•    atskirkite žalią mėsą nuo kitų produktų,

•    gerkite tik virintą ar filtruotą vandenį,

•    gerai apdorokite mėsą ir žuvį,

•    greitai vėsinkite ir šaldykite likučius, o jei sąlygų nėra, saugiau juos išmesti,

•    plauti indus karštu vandeniu ar naudoti dezinfekcines servetėles,

•    venkite žalių kiaušinių ir nepasterizuotų pieno produktų.

Gydytoja A. Šimonienė prisipažįsta, jog turi ir savo asmenines vasaros taisykles, kurių stengiasi laikytis: „Saikas ir higiena – geriausi atostogų draugai. Visada turiu su savimi elektrolitų tirpalą. Stengiuosi vasarą valgyti daug žalių vaisių ir daržovių, bet tik gerai nuplautų, o jei nėra galimybės jų nuplauti, juos valau servetėle ir sausu trynimu. Iškylose vengiu riebaus ar sunkiai virškinamo maisto, juk ne visada yra tinkamos sąlygos maistui laikyti ir gaminti saugiai.“