Vasaros pradžia – palanki pasėliams: ekspertai pataria saugoti kviečius nuo ligų ir kenkėjų

Pagaliau atėjusi vasariška šiluma įpūtė nemažai optimizmo ūkininkams. Nors praslenkančios liūtys nuskalbia tai vieną, tai kitą šalies regioną, žemės ūkio ekspertai skuba nuraminti: pasėliai auga palankiai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

„Rytų Lietuvoje, taip pat šiaurinėje dalyje nei dabar, nei anksčiau netrūko lietaus. Dalis laukų buvo apsemti, tačiau vanduo netruko susigerti – vos vienur kitur likę apsemtų plotų, į kuriuos sunku įvažiuoti su žemės ūkio technika. Tačiau vertinant bendrai, situacija Lietuvoje – palanki, reikalai klostosi į gerąją pusę“, – teigia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Atsigauna tiek rapsai, tiek kviečiai

Pasak G. Pšibišauskienės, dabartinės orų sąlygos – tinkamos pasėliams augti ir vystytis. Jos teigimu, nuosaiki šiluma, pakankamas drėgmės lygis leidžia atsigauti pažeistiems augalams.

„Maloni šiluma tinka kviečiams – pastarieji neprarado dar nė vieno stiebo. Žieminių kviečių lapai, kaip ir kiekvienais metais, pažeidžiami dryžligės ir septoriozės, šių ligų intensyvumas ir išplitimas priklauso ne tik nuo veislės savybių, bet ir nuo suformuoto kviečių pasėlių imuniteto. Nuo rudens kviečių laukuose intensyviai plito miltligė, ilgai užsitęsęs stresas turėjo neigiamą poveikį augalo imunitetui – miltligei susidarė palankios sąlygos plisti pavasarį–vasaros pradžioje. Padėtis gerėja ir rapsų laukuose: pavyzdžiui, Žemaitijoje, kur ir šiluma, ir drėgmė – nuosaiki, rapsai išleido gražias šalutines šakas, gražiai vystosi ankštaros“, – sako žemės ūkio ekspertė.

Vis dėlto, anot jos, kai kuriuose rapsų laukuose vaizdas – ne toks džiuginantis. Kaip teigia specialistė, prastą šių pasėlių augimą galėjo nulemti ne laiku priimti technologiniai sprendimai: netinkamai atliktas tręšimas, kitų priemonių naudojimas. Įtakos turi ir dirvožemio ypatybės.

„Dalyje ūkių rapsai žydi jau pusantro mėnesio – tai nėra normalu, ir nėra aišku, kada jie nustos žydėti. Tokiuose pasėliuose taikoma pakartotinė fungicidė ir insekticidė apsauga. Pastebime, kad dalis rapsų pasėlių nemezga ankštarų arba užmezga juos pavėluotai ir menkus, todėl sunku įvertinti, kas laukia tokių pasėlių. Jei vasaros saulė neišdegins laukų, ilgai žydinčius rapsus, tikėtina, teks kulti vasaros pabaigoje, o gal net rugsėjį“, – teigia G. Pšibišauskienė.

Laukiama kviečių žydėjimo

Vertinant artimiausių savaičių prognozes, žemės ūkio ekspertė pastebi, kad vis aktyviau auga žieminiai kviečiai – pradeda plyšti jų varpos. Anot jos, tai reiškia, jog visai netrukus, po mažiau nei savaitės, sulauksime žydinčių kviečių. Specialistė pabrėžia, kad tokia situacija susidarė dėl to, jog nemaža dalis kviečių pasėlių trečią kartą buvo purškiami augimo reguliatoriais: kintančio klimato sąlygomis augalų aukštis yra labai svarbus veiksnys lemiantis kiekybę ir kokybę. 

„Regionuose kuriuose kritulių nestigo bei vyravo maloni šiluma, kviečiai augo kaip pašėlę. Be to, jau veriasi šių javų varpos, tad po keturių–penkių dienų jie pradės žydėti. Šiuo metu vyksta vėliavinio lapo apsaugos darbai, neretai ūkininkai renkasi originalius, kokybiškus fungicidus, kurie net didelės drėgmės sąlygomis geba efektyviai kontroliuoti ligas“, – sako G. Pšibišauskienė.

Pasak jos, jau netrukus ūkininkai važiuos į laukus ir atliks paskutinius fungicidų purškimus tiesiai ant varpų nuo sunkiai kontroliuojamos fuzariozės.

„Tankūs pasėliai užlaiko savyje daug drėgmės, dėl to šiai ligai plisti susidaro palankios sąlygos. Šios ir kitų varpų ligų kontrolei rekomenduojami tebukonazolo, metkonazolo, protiokonazolo fungicidų mišiniai. Fungicidų ir augimo reguliatorių panaudojimas – tik vienas iš kelių link norimo derliaus: dar svarbu sulaukti palankių klimato sąlygų, be didesnių škvalų“, – pabrėžia specialistė.

Vėliau, anot jos, laukia kviečių stiprinimas maistinėmis medžiagomis ir apsauga nuo amarų. Tam, pasak G. Pšibišauskienės, prireiks papildomų priemonių.

„Kviečiams baigiant žydėti toliau teks imtis būsimų grūdų kokybės gerinimo ir stiprinimo. Pasėliai jau yra gavę pakankamai azotinių trąšų, tad dabar jiems reikės kitų sprendimų: produktų su azotu ir siera, biostimuliatorių ir kt.“, – pataria ekspertė.

Ji paaiškina, kad žieminių kviečių apsaugai nuo amarų ir kokybės gerinimui, kviečių varpoms geriausia naudoti kontaktinius, sisteminius insekticidus ir trąšų produktus, kurių sudėtyje yra sieros ir kalio. Taip pat rekomenduojama pasitelkti ilgo veikimo skysto azoto ir biostimuliatorių mišinius, skirtus tręšimui per lapus.

Artimiausių darbų sąraše – vasarinių pasėlių apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Kaip teigia žemės ūkio ekspertai, praėjęs sausesnis laikotarpis buvo puikus metas užbaigti visus technologinius, herbicidinius purškimus. Todėl dabar – palankus metas pasirūpinti vasarinių pasėlių ir ankštinių augalų apsauga nuo kenkėjų ir ligų, kurioms plisti sąlygos – itin geros.

„Ankštinių augalų (pupų, žirnių) lapų ligas rekomenduojama kontroliuoti pasitelkus fungicidus, mišinį papildant sisteminiais insekticidais, kuris efektyviai kontroliuoja ne tik grūdinukus, bet ir vaisėdžius, sitonus, gumbelinius straubliukus. Vėlesnei ankščių apsaugai nuo pilkojo kekerinio puvinio patartina rinktis fungicidus, turinčius boskalido veikliąją medžiagą. Tuo pat metu reikėtų panaudoti ir mikroelementų trąšas, užtikrinančias subalansuotą augalų mitybą, bei skatinančias fotosintezę ir augalų augimą“, – paaiškina G. Pšibišauskienė.

Pasak jos, dauguma vasarinių javų jau yra pasiekę vėliavinio lapo tarpsnį, todėl jų apsauga ir tręšimai per lapus sutampa su žieminių kviečių pasėliuose naudojamais sprendimais.

Dėmesys auginantiems kukurūzus: reikia imtis piktžolių kontrolės

Komentuodama situaciją kukurūzų laukuose, agrotechnologijų ekspertė pastebi, kad šiemet kukurūzai augo gana lėtai: augimą stabdė užsitęsusios šalnos. Anot jos, tik po intensyvesnių liūčių ir atėjusios šilumos šių augalų augimas suaktyvėjo.

„Šiuo metu kukurūzai turi tris–keturis lapelius, tad tokiame tarpsnyje jau reikėtų pradėti kontroliuoti piktžolių augimą. Šios kultūros augintojai Lietuvoje vis anksčiau susiduria su aktyviu piktžolių sudygimu – įtakos tam turi klimato kaita. Darosi sunkiau kontroliuoti tokias piktžoles kaip paprastoji rietmenė, baltoji balanda ir kt. Norint tinkamai sukontroliuoti ne vienu metu dygstančias skirtingas piktžolių rūšis rekomenduojama pasitelkti dviejų purškimų herbicidais sistemą“, – komentuoja „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.

Ji taip pat paaiškina, kad jei kukurūzai vis dėlto auga lėtai, prieš atliekant purškimus herbicidais vertėtų juos patręšti tiek nitratiniu azotu per dirvą, tiek ir mikro bei makroelementais per lapus, mišinį papildant biostimuliatoriais.

Apie AB „Linas Agro“

AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 13 įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.