Spaudos centras
Spaudos centras
„Socialinis darbas yra palyginus nauja sritis Lietuvoje, todėl joje yra daugiau laisvės, daugiau galimybių kurti ir augti. Pavyzdžiui, Vokietijoje sistema yra ne tokia lanksti, vokiečiams taisyklė yra taisyklė, jau vien dėl mentaliteto. O Lietuvoje yra balansas tarp taisyklių ir laisvės būti savimi. Man tai labiausiai ir patinka. Aišku, nebuvo ir lengva – čia patyriau didžiausią savo kultūrinį šoką“, – atvirauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto socialinio darbo absolventė Martina Ioannou, lietuvės ir kipriečio šeimoje gimusi veikli mergina, laisvai kalbanti penkiomis kalbomis ir gyvenusi keliose Europos šalyse, tačiau galiausiai atradusi savo kelią ir pašaukimą Lietuvoje.
Vokietijoje gimusi ir augusi M. Ioannou pasakoja, kad apsigyventi Lietuvoje nusprendė kone atsitiktinai, pradžioje sugrįžusi laikinai, atostogoms. Tačiau mama įkalbėjo išbandyti studijas – po pusmečio, jeigu nepatiks, ji galėjo jų nebetęsti. Pasirinkusi VDU Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo bakalauro studijas, Martina suprato, kad būtent ši sritis ją traukia labiausiai – ir jau šešerius metus liko gyventi bei studijuoti Lietuvoje.
„Socialinis darbas iš esmės tyrinėja, kaip žmogus veikia platesnėje sistemoje: kas jį veikia, kaip jam galima padėti. Tuo pačiu, šalia teorijos, jis suteikia galimybę ir geriau suprasti save, kodėl reaguoji vienaip ar kitaip. Pamatai dalykus, kurių kasdienybėje nepajaučiame, įvairių kultūrinių dalykų, savo „burbulo“ įtaką. Šios studijos pakeitė mano gyvenimą“, – atskleidžia pašnekovė.
Banglenčių sportas – kaip socialinio darbo intervencijos forma
Martinos teigimu, vienas pagrindinių socialinio darbo aspektų yra empatijos skatinimas: gilinamasi, kokios aplinkybės ir patirtys lemia žmogaus elgesį ar mąstyseną, vengiama stigmatizavimo ar etikečių klijavimo. „Klausiame ne „Kas tau negerai?“, o „Kas tau atsitiko?“, kad tu taip elgiesi, galvoji ar jautiesi. Labai džiaugiuosi, kad empatija ir į traumą orientuoti principai buvo mūsų studijų pagrindas“, – sako absolventė, baigusi ir VDU magistrantūros studijų programą „Socialinis darbas: Transformuojantis socialinis darbas“.
Savanoriaujanti, Prancūzijoje ir Ispanijoje pagal „Erasmus“ mainų programą studijavusi mergina yra dirbusi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, taip pat Portugalijos klinikoje „Echo Springs Portugal“, kurioje terapijos ir koučingo principai derinami su kelionėmis. VDU Socialinių mokslų fakultete ji vedė užsiėmimus moksleiviams socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programoje „SOCLAB’as: seku!“.
Savo veiklose jai pavyksta derinti itin skirtingas sritis – pavyzdžiui, pamėgusi banglenčių sportą, Martina ėmėsi tyrinėti jį kaip galimą psichosocialinės intervencijos formą socialiniame darbe: tai yra, tikslingą socialinio darbuotojo veiklą, kuria siekiama teigiamų pokyčių asmens, šeimos ar bendruomenės gyvenime. Šiai temai ji skyrė savo baigiamąjį bakalauro darbą.
Pašnekovė pabrėžia, kad socialiniame darbe labai akcentuojamas savęs pažinimas, todėl čia reikalingas glaudesnis ryšys su dėstytoju, asmeniškesnis studijų procesas. Pavyzdžiui, mainų studijų metu jos aplankytuose universitetuose, kur paskaitose vienu metu dalyvauja šimtas ar daugiau studentų, tą ryšį sukurti labai sunku. Todėl Martinai labai artimi VDU palaikomi artes liberales principai: artimesnis santykis su dėstytoju ir laisvė rinktis ne vien savo specialybės dalykus.
„Tavo sritis nėra vienintelė šiam pasaulyje, ji susijusi ir su kitomis. Kai šiek tiek pasineri į kitas temas, prapleti savo pasaulėžiūrą, susiduri su kitokiais impulsais, naujomis žiniomis. Man tai irgi padėjo lavinti tarpdisciplininį mąstymą, pavyzdžiui, rengiant darbą apie banglenčių terapiją. Tai didelis privalumas – tu ne tik sėdi kaip mokykloje, bet aktyviai tame dalyvauji, turi galimybę ir laisvę kurti kartu, rinktis, ką nori išmokti“, – pabrėžia M. Ioannou.
Vienu mėgstamiausių studijų dalykų VDU absolventė įvardija socialinę kritiką – profesoriaus Gintauto Mažeikio vestose paskaitose, skatinusiose kritinį mąstymą, buvo tam tikra prasme apibendrinti visi svarbiausi studijų aspektai.
„Tai buvo tokia vyšnia ant torto man, nes padėjo kritiškai pareflektuoti apie viską, kas ir kodėl vyksta. Tuo VDU ir išsiskiria: čia ne tik ruošiamas socialinis darbuotojas praktiniam laukui, bet ir siekiama, kad jis būtų kritiškas sistemai, kad galėtų pats inicijuoti pokyčius – neturėdami kritiškumo, nematydami ateities perspektyvos, to daryti negalime“, – įsitikinusi Martina.
Išvykos į užsienį padėjo pažinti save
Prisimindama studijas, ji džiaugiasi tiek įgytomis plačiomis žiniomis, tiek įvairiomis papildomomis veiklomis, kurių universitete netrūko: studentų klubais, bendruomenės iniciatyvomis ir didžiulę naudą atnešusiomis išvykomis į užsienį pagal mainų programas.
„Visą gyvenimą keliauju, man tai yra natūralu. Kiekviena patirtis užsienyje atneša daug savęs pažinimo, impulsų, nes esi vienas naujoje erdvėje ir dar visiškai kitoje kultūroje. Nuvykusi į Prancūziją pusmečiui pagal „Erasmus“, užtrukau, kol apsipratau – nors prancūziškai mokėjau, bet vienas dalykas yra išmokti kalbą, o kitas yra suprasti, kai kalba patys prancūzai“, – šypsosi Martina, kuri pradžioje buvo pasirinkusi VDU frankofonijos studijas, bet galiausiai nusprendė studijuoti socialinį darbą.
Kitai kelionei pagal mainus M. Ioannou pasirinko Ispaniją: šioje šalyje ji jau buvo gyvenusi, tačiau buvo smalsu iš arčiau susipažinti su joje vykdomomis socialinio darbo studijomis. „Nemažas iššūkis buvo kultūriniai skirtumai. Lietuvoje gali ramiai pabūti, o Ispanijoje ateini į paskaitą, ten – 150 studentų, kurie visi mėgsta pasikalbėti, ir netyliai“, – įspūdžiais dalinasi socialinė darbuotoja, prisiminusi, kad dar viena vertinga išvyka studijų metu buvo pagal intensyvią programą Taline, kurioje dirbant grupėse buvo aptarti įvairiausi Baltijos regiono iššūkiai.
VDU absolventė atskleidžia, kad studijuodama magistrantūroje ji įsidarbino psichiatrijos srityje: ši patirtis buvo labai naudinga, tačiau galiausiai teko iš šio darbo išeiti dėl perdegimo. „Perdegimas privedė prie man aktualios ir mylimiausios temos, kurią nagrinėju savo magistro darbe ir norėsiu toliau nagrinėti VDU sociologijos doktorantūroje: tai pagalbos profesijų atsparumas darbo lauke. Dirbdami su traumas patyrusiais klientais, socialiniai darbuotojai ir patys patiria taip vadinamas vikarines, netiesiogines (angl. vicarious) traumas. Esminis klausimas yra kaip jie, paveikti sunkių ir sudėtingų patirčių, gali išlikti empatiški, jaučiantys, bet kartu nežlugti, o kaip tik augti ir tapti atsparesni“, – pažymi M. Ioannou.
Dvyliktokams pataria nebijoti klysti
Nepaisant margų patirčių įvairiose šalyse, visgi didžiausią kultūrinį šoką Martina sakosi patyrusi sugrįžusi gyventi į gimtinę: teko nemažai laiko praleisti apsiprantant su studijomis, gyvenimu, nerašytomis taisyklėmis. Sudėtinga buvo dar ir todėl, kad bakalaurą studijuoti ji pradėjo pandemijos metu.
„Tačiau kai perpratau, kaip kas veikia, supratau, kad čia turiu didžiausią laisvę. Lietuva yra mano namai, čia yra mano šaknys. Lietuva – tai iššūkių ir augimo vieta. Niekur kitur nesu mačiusi tiek daug atsparumo. Tai unikalus tradicijų, kvapą gniaužiančios gamtos, nuostabių žmonių ir neišnaudoto potencialo derinys“, – tikina pašnekovė.
Laisvalaikiu Martina teigia besistengianti išvykti į gamtą, mėgsta keliones ir žygius, taip pat – sportą, pasivaikščiojimus, įvairius koncertus, kiną, kitus kultūrinius renginius. Nors baigiant magistrantūros studijas laisvo laiko buvo nedaug, absolventė tikina, kad jai viskas įdomu – laisvė jai svarbi ir renkantis laisvalaikį.
Dalindamasi patarimais šiandieniniams dvyliktokams, svarstantiems apie savo ateities karjeros kryptį, M. Ioannou sako, kad svarbu nepasiduoti spaudimui ir nebijoti tiesiog išbandyti skirtingų dalykų, nes daugelis žmonių tokiame amžiuje nežino, kuo nori būti ir ką nori dirbti.
„Būkime biedni, bet teisingi: kai man buvo aštuoniolika, aš nieko nežinojau, sakiau – „nenoriu būti sistemos vergė“, nenorėjau studijuoti. O gyvenimas pasisuko taip, kad dabar bandysiu stoti į doktorantūrą ir universitete man labai patinka. Linkiu nebijoti keisti savo pasirinkimų, kaip ir aš, perėjusi nuo prancūzų kalbos prie socialinio darbo, atradau savo arkliuką. Geriausiu atveju, atrasi, kas esi, o blogiausiu – suprasi, ko nenori, o tai labai vertinga“, – abiturientams pataria VDU absolventė.
