VDU absolventė, socialinio darbo vadybininkė E. Žiaunienė: jaučiuosi radusi savo tikrąją vietą
„Socialinis darbas yra išties įvairiapusis. Tai atskleidžia mano pačios kelias: nuo vaikystės svajonių iki realaus darbo vaikų raidos klinikoje, „Arkos“ bendruomenėje ir galiausiai – Lietuvos kariuomenėje. Ši profesija leidžia kasdien prisidėti prie realių pokyčių visuomenėje, reikalauja drąsos, lyderystės bei kūrybiškumo. Teisingas studijų pasirinkimas gali padėti išpildyti net ir pačias didžiausias gyvenimo svajones“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė, socialinio darbo vadybininkė Lietuvos kariuomenėje Elika Žiaunienė.
Socialinio darbo specialistė dar vaikystėje suprato, jog nori rūpintis kitais, ypač turinčiais mažiau ar silpnesniais. Todėl baigusi mokyklą ji pasirinko socialinio darbo medicinoje bakalauro studijas, vėliau – VDU Socialinio darbo magistrantūrą. Studijos pateisino lūkesčius: Elika prisimena, kad šią programą pasirinko dėl girdėtų gerų atsiliepimų, o įstojus didelį įspūdį paliko dėstytojų profesionalumas.
Įsiminė žygis į mišką
Vienu ryškesnių studijų prisiminimų jai tapo VDU Socialinio darbo katedros dėstytojo dr. Gedo Malinausko organizuota išvyka – žygis į mišką. „Ten kiekvienas magistrantas turėjo galimybę atskleisti savo stipriąsias puses, šiek tiek pakonkuruoti, taip pat įvertinti komandinio darbo svarbą. Pradžioje gal kiek keista buvo ir kilo klausimų, ką mes ten naktį miške veiksime, tačiau iš to žygio išėjome tikrai daug ko išmokę ir geriau vienas kitą pažinę“, – pasakoja E. Žiaunienė.
Studijuojant Elikai pravertė universitete palaikoma artes liberales studijų sistema, suteikianti studentams išskirtines galimybes rinktis ne vien savo specialybės dalykus, susidaryti sau patogų tvarkaraštį, mokytis užsienio kalbų ir naudotis kitais privalumais. Lankstus grafikas leido sėkmingai suderinti studijas su darbu. Socialinė darbuotoja taip pat labai vertino draugišką, kolegišką bendravimą su dėstytojais: jie skatino studentus dalintis savo praktinėmis patirtimis, atsižvelgė į jų komentarus. Su kai kuriais VDU dėstytojais Elika ryšį palaiko iki šiol.
Socialinio darbo magistrantūroje ji taip pat turėjo bendras nuotolines paskaitas su Čikagos Lojolos universitetu. „Tai buvo unikali patirtis, kuri tikrai praplėtė žinias apie socialinio darbo su šeima modelius bei žmogaus teisių taikymo galimybes socialinio darbo praktikoje. Kartu tai buvo galimybė globaliai pamatyti patį socialinį darbą. Taip pat labai įdomu, jog mūsų grupėje studijavo ir užsienio studentų. Iki šiol kartais susirašinėjame su studijų drauge iš Kinijos vardu Yi“, – pasakoja socialinio darbo vadybininkė Lietuvos kariuomenėje.
Jautriausia darbovietė – vaikų raidos klinika
Karjeros kelią E. Žiaunienė pradėjo LSMU Vaikų raidos klinikoje. „Nors turbūt visos socialinio darbo sritys yra sunkios, pirmąją darbovietę pavadinčiau jautriausia ir mane stipriausiai suformavusia. Būdama jauna socialine darbuotoja iš karto patekau į labai sudėtingas situacijas, kuriose reikėjo negalią turinčių vaikų tėveliams padėti priimti vaiko diagnozę, palydėti juos negalios nustatymo ir pasikeitusio gyvenimo procese. Ten dirbdama pradėjau ir baigiau studijas VDU“, – prisimena absolventė.
Kitu svarbiu Elikos žingsniu tapo socialinis darbas Kauno „Arkos“ bendruomenėje, kuri padeda žmonėms su intelekto negalia ir ilgalaikiais psichikos sutrikimais kurti orų gyvenimą visuomenėje. „Tai buvo darbas, kuris mane mokė mylėti visus žmones, priimti juos kaip dovaną, išmokė dirbti bendruomenėje. Iš šio darbo gavau begalę dėkingumo ir sustiprėjau kaip socialinė darbuotoja“, – tikina ji.
Įsidarbinimas kariuomenėje nebuvo netikėtas: dar rinkdamasi studijas Elika svarstė apie kario kelią, nuo pat vaikystės buvo Lietuvos šaulių sąjungos narė ir jautė ypatingą norą tarnauti Tėvynei. Be to, jos artimoje aplinkoje buvo nemažai šaulių ir karių. Tačiau išsvajotas darbas atėjo ne iškart.
„Visada nešiojausi širdyje mintį, kad galbūt kažkada Lietuvos kariuomenėje atsiras socialinio darbo pareigybė. Domėjausi ir skaičiau apie socialinį darbą kitų valstybių kariuomenėse. Kai sužinojau, kad mūsų kariuomenėje kuriasi Socialinės saugos skyrius, iškart ten kreipiausi. Tačiau jis buvo Vilniuje, o aš gyvenau Kaune. Po trejų metų buvau atrinkta konkurse į socialinio darbo pareigybę Kauno įguloje. Vadinu tai svajonės išsipildymu, kurio buvo verta palaukti“, – pažymi socialinio darbo vadybininkė.
Neretai tenka ieškoti kelio į kario širdį
E. Žiaunienės darbas kariuomenėje apima labai įvairias sritis: tai darbas su traumas ar sužeidimus tarnyboje patyrusiais kariais, mirusių karių šeimomis, šauktiniais, atsargos kariais ir kitais kariuomenės atstovais bei jų artimaisiais. Socialinė darbuotoja nuolat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, tarpininkauja, lydi karius į gydymo įstaigas, padeda įsigyti reikiamas priemones ar gauti pinigines išmokas, suteikia emocinį palaikymą, konsultuoja įvairiausiais klausimais – nuo rotacijos iššūkių iki ligų, nelaimių ar kitų sunkumų.
„Esame čia tam, kad padėtume ir „suvadybintume“ visus procesus, nukreiptume reikalinga linkme, pagelbėtume nepasiklysti tarp daugybės įstatymų ir kitų dokumentų. Dažnai tenka būti ir tiesiog išklausytoju: žmogumi, kuris girdi ir palaiko“, – savo veiklą Lietuvos kariuomenėje apibendrina Elika.
Tarp svarbiausių savybių ir įgūdžių, reikalingų darbe, ji pirmiausia išskiria bendravimą, empatiją, atkaklumą, drąsą. „Neretai tenka ieškoti kelio į kario ar jo šeimos širdį, įrodyti jiems, kad esi pasiruošusi padėti, keisti senų laikų požiūrį, neva kreiptis pagalbos yra „ne vyriška“. Pradžioje kalbėti prieš didelę karių auditoriją, pavyzdžiui, pristatant socialines garantijas, buvo tikras iššūkis, tačiau laikui bėgant praktikoje studijose įgyti viešojo kalbėjimo ir argumentacijos įgūdžiai tapo neįkainojami“.
Iššūkių ir galimybių tobulėti netrūksta
Paklausta, ką ji įsivaizduoja save veikiančią po penkerių ar dešimties metų, VDU absolventė sako, jog artimiausioje ateityje ji ketina toliau augti ir stiprėti Lietuvos kariuomenėje, gilinti specifines žinias apie karių bei jų šeimų psichosocialinę pagalbą. Socialinis darbas kariuomenėje yra palyginti nauja sritis, kuri dar nuolat vystosi, todėl Elika įsitikinusi, kad iššūkių ir galimybių tobulėti čia netrūks.
Moksleiviams, kuriems artėja metas apsispręsti dėl ateities ir rinktis specialybę ar karjeros kelią, E. Žiaunienė pataria pirmiausia apsvarstyti, kas jiems iš tiesų artima. „Atraskite savo kryptį, sritį, kurioje jaučiatės savo vėžėse. Mano atveju, tai socialinis darbas, kuris atveria be galo plačias galimybes, leidžia realizuoti save dirbant su senjorais, vaikais, medicinos, globos ir kitose įstaigose, kariuomenėje. Jaučiuosi radusi savo tikrąją vietą“, – sako socialinė darbuotoja.
Lapkričio 19 d. Elika Žiaunienė skaitys pranešimą tradiciniame VDU renginyje „Matuokis profesiją“, kurio metu moksleiviai turės galimybę susitikti ne tik su ja, bet ir su kitais sėkmingas karjeras sukūrusiais universiteto absolventais. Savo pranešime Elika sieks paneigti klaidingus stereotipus apie socialinį darbą, atskleis, kuo ši profesija prasminga visuomenei, ir papasakos apie savo karjeros posūkius, atvedusius iki svajonių darbo kariuomenėje.
