Spaudos centras
Spaudos centras
„Teisininko profesijos pasirinkimą iš esmės paveikė pats istorinis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir jaunos valstybės statymo laikotarpis. Dar būdamas vaikas su tėvais aktyviai dalyvaudavau įvairiuose išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos renginiuose. Sąjūdžio mitinguose ir suvažiavimuose vyravusi atgimimo dvasia, įvairūs tautos išsilaisvinimo renginiai – nuo talkos J. Basanavičiaus gimtinės atstatyme iki Roko maršų per Lietuvą, pats Nepriklausomybės atkūrimas, pagaliau Sausio 13-osios įvykiai, kai būdamas vos keturiolikos savaitę praleidau prie laužų saugodamas Lietuvos laisvę, galutinai suformavo mano vidines nuostatas renkantis profesiją, kuri būtų susieta su valstybiniais ir žmogaus teisių darbais, siekį savo gyvenimą dedikuoti Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos gerovei“, – sako dr. Mindaugas Šimonis, dvidešimt metų dirbęs Lietuvos teismų sistemoje, o šiuo metu dirbantis advokatu ir dėstantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakultete.
Pasak advokato, baigęs mokyklą jis rinkosi tarp teisės ir politikos mokslų, tačiau pasirinko teisę, nes tai fundamentalus socialinis mokslas, kurį baigus galima universaliai rinktis profesiją: nuo diplomatinės tarnybos, darbo valstybinės valdžios, teisėsaugos ir teisingumo institucijose, advokatūroje iki veiklos plačiame ir labai įvairiame privačiame sektoriuje. M. Šimonis tikėjosi, kad profesija bus jam kaip vartai savo darbais prisidėti prie jaunos Lietuvos valstybės kūrimo darbų, reikšmingų visuomeninių procesų – anot jo, šie lūkesčiai buvo pateisinti.
Prisidėjo prie teismų sistemos reformos
Advokatas prisimena, jog prieš du dešimtmečius praleisti penkeri metai dirbant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) jam kaip jaunam teisininkui buvo vienas iš įdomiausių ir kūrybingiausių profesinių etapų, nes teko daug dirbti su autoritetingais ilgamečiais teisėjais ir teisės profesoriais, formavusiais atsikuriančios valstybės teisės pagrindus, atsakingai rengti kasacinio teismo sprendimų projektus ir prisidėti prie teismų precedentų formavimo, kurių reikšmė buvo ypač didelė po 2001 m. liepos 2 d. įsigaliojusio naujo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Darbas LAT suteikė puikias galimybes įgyti profesinės išminties ir kultūros, teisininko profesijai būtino gebėjimo interpretuoti ir profesionaliai kurti teisę, atskleisti jos turinį.
Vėliau vadovaudamas teismams ir turėdamas didelę darbo teisinėje sistemoje patirtį, teisininkas prisidėjo prie pirmosios teismų sistemos reformos apjungiant apylinkės teismus, kuriant teismų administravimo instrumentus, diegiant naujus teisės institutus teismų veikloje, prisidedant prie teismų ir teisėjų skaidrumo, nepriklausomumo ir nešališkumo užtikrinimo, siekiant teisingumo kokybės. Didelę tarptautinę patirtį dr. M. Šimonis įgijo stažuotėse ir konferencijose Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, dalyvaudamas kaip Europos Tarybos ekspertas teisingumo srityje Kroatijoje ir Gruzijoje, su JAV teisėjais vesdamas mokymus Čekijoje, Lenkijoje ir net Tunise. Pasak advokato, ši patirtis jam leidžia lengviau sulyginti šalių teisinių sistemų ir kultūrų skirtumus, nustatyti sritis, kuriose Lietuvai dar reikia pasitempti.
Trūksta atjautimo žmogaus teisėms
Dalindamasis mintimis apie dabartinę žmogaus teisių ir valstybinės valdžios bei teisėsaugos institucijų padėtį Lietuvoje, dr. M. Šimonis pastebi, jog mūsų šalyje dar daug turi būti nuveikta, kad būtų pasiekti modernios vakarietiškos valstybės ir visuomenės standartai, kur vyrauja didelė pagarba žmogaus autonomiškumui, atjautimas individualioms žmogaus teisėms, dėmesys teisinei kultūrai ir profesinei etikai.
„Kaip bebūtų keista, pas mus vis dar yra nemažai sovietmečio atgarsio, kur valdžios institucijos ir jos atstovai ne tarnauja žmonėms, ne padeda įgyvendinti jų teises ir užtikrinti jų teisėtus interesus, bet neretai biurokratiškai juos varžo, siaurai ir labai funkciškai atliekant savo tarnybines pareigas. Visai šalia funkcionuoja ir tokios institucijos, kur žmogaus teisės ir gero viešojo administravimo principai yra tik įstatyminės deklaracijos, kurios realiai visiškai negerbiamos. Manau, kad būtent visa teisininkų bendruomenė turime aktyviai prisidėti siekiant išgyvendinti šiuos neigiamus reiškinius, kurie kenkia Lietuvos valstybės vystymuisi ir lemia žmonių nepasitikėjimą valstybinės valdžios institucijomis. Teismuose ar kontrolės institucijose nustačius valstybinės valdžios pareigūnų ir tarnautojų piktnaudžiavimo atvejus, turėtų būti sureaguota siekiant sisteminių pokyčių, o ne pasitenkinta tik tos individualios situacijos išsprendimu. Lietuvoje pasigendu teisininkų bendruomenės aktyvumo siekiant teisinės sistemos veiklos efektyvumo, atjautimo individualioms žmogaus teisėms ir nesitaikstymo su neteisingumu“, – teigia dr. M. Šimonis.
Teisės studentams – aukšti reikalavimai
Pasak jo, šiuolaikinis teisininkas turi atsakingai žiūrėti į nuolatinį profesinį tobulėjimą – šioje profesijoje svarbu nuolat mokytis, iš naujo kritiškai analizuoti kiekvieną situaciją, individualiai pritaikant teisinį reguliavimą, atsižvelgti į teisės principus ir teisės doktriną, sekti nuolat besikeičiančius teisės aktus. „Teisininko darbas turi reikšmingas pasekmes visuomenei ir valstybei, todėl šios profesijos atstovai turi būti itin kruopštūs, rūpestingi ir atsakingi, gerai besimokantys žmonės, pasižymintys įvairių sričių išmanymu, polinkiu į mokymąsi ir sąžiningą tarnystę“, – pažymi pašnekovas.
Jo teigimu, priimant į teisės studijas universitetuose turi būti įvertinta šių teisininkų profesijai keliamų reikalavimų specifika, todėl turi būti priimami žmonės tik su labai gerais ar bent gerais įvairių dalykų įvertinimais. Patys teisės studentai turi būti ambicingi ir linkę į gilumines teisės studijas, kurių metu pagrindinį aktyvųjį laiką reikia skirti pačiam studijų procesui.
„Lankantis užsienio universitetuose ryškiai išsiskiria tie studentai, kurie yra motyvuoti ir atsakingi, savarankiškai studijuoja universitetų bibliotekose, visą savo dėmesį skiria išimtinai studijų procesui. Lietuvoje stebiu labai blogą tendenciją, kai studentai dažnai neperskaito net vadovėliuose visos esančios medžiagos ir daug jų nelanko paskaitų, studijoms skiria nepakankamai dėmesio. Teisės mokslas yra gana sudėtingas ir reikalaujantis laiko bei dėmesio. Viena vertus, jis yra labai tikslus, jame vyrauja loginis mąstymas, gebėjimas įvertinti priežastinius ryšius tarp įvairių reiškinių ir dėsnių. Kita vertus, teisininkui būtina gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, nes daug teisinio darbo sėkmingai vykdoma tik sklandžios komunikacijos dėka“, – profesijos universalumą pabrėžė dr. M. Šimonis, papildydamas, jog nemažai įgūdžių teisės srityje ateina tik su patirtimi.
Turi jausti atsakomybę prieš visuomenę
Dr. M. Šimonio teigimu, teisininkas turi jausti atsakomybę prieš visuomenę – ginti viešąjį interesą ir bendrąjį gėrį, siekti, kad būtų užtikrinta silpnesniųjų teisių apsauga, kad visuomenėje būtų saugu gyventi žmonėms, kurie žinotų, jog jiems esant reikalui bus suteikta tinkama teisinė pagalba. Tarp kertinių vertybių – pagarba žmogaus teisėms, teisės viršenybei ir sąžiningumui, profesionalumas, atidumas. Tačiau šiuolaikiniams teisininkams iškyla nemažai dilemų ir iššūkių, tarp jų – kaip suderinti didelius darbų krūvius ir tempus su profesine teisininko veiklos kokybe ir profesinių vertybių puoselėjimu.
„Teisininkai turi prisiimti atsakomybę už teisinės sistemos efektyvumą, neužsidaryti vien savo kasdienėse funkcijose, bet atnešti indėlį į sisteminį pokytį valstybėje. Teisininko profesija yra sudėtinga savo pobūdžiu, nes dažniausiai sprendžiamos sudėtingos visuomeninės, verslo ar asmeninio gyvenimo problemos. Teisininkas turi būti patikimas, atviras, ir drąsus, išmintingas savo darbuose. Svarbu profesinė kompetencija, nuolatinis tobulėjimas, padidintas atsakingumas ir rūpestingumas. Reikia skirti pakankamai laiko išklausyti ir išgirsti žmogų, įsigilinti į individualią jo situaciją, nes bet kuri detalė gali nulemti galutinę teisinę išvadą, koreliuojant skirtingiems interesams ir žmogaus teisėms“, – pažymi advokatas.
Pašnekovo teigimu, teisininkas savo veikla turi kelti pasitikėjimą tiek teisine sistema, tiek visa valstybe. Gyvenant pliuralistinėje visuomenėje, kurioje yra daug skirtingų žmonių su įvairiomis pasaulėžiūromis, būtina ugdyti toleranciją skirtingoms nuomonėms, teisininkai turi užtikrinti jų tarpusavio darną, profesionaliai surasti veiksmingiausius ir efektyviausius būdus problemoms išspręsti.
Technologijų naudojimas – neišvengiamas
Kaip ir kitų profesijų atstovams, teisininkams naujos technologijos atnešė daug naudos – kai kuriuos darbus galima atlikti greičiau ir efektyviau: pasiekti ir apdoroti įvairius duomenis, esančius registruose, surinkti įrodymus, atlikti sudėtingas technines ir kitokias ekspertizes, tirti įvairius sudėtingus įvykius, surasti geriausius teisinius precedentus, mokslinius duomenis bei pritaikyti juos individualiems atvejams.
Kita vertus, tobulėjant technologijoms, atsiranda ir naujų sunkumų – pavyzdžiui, iššūkiai dėl naujų pačių technologijų patentavimo, kai reikia teisiškai įrodyti, kuo viena technologija skiriasi nuo kitos. Neretai prireikia bendradarbiavimo su kitų mokslų atstovais, ypač kai reikia specialių mokslo ir profesinių žinių, aukštų kompetencijų kitose profesinėse srityse.
„Technologijų naudojimas yra neišvengiamas teisininko darbe, jos leidžia įvairiuose teisiniuose procesuose surinkti didelę reikšmę turinčius įrodymus, juos tinkamai ištirti ir įvertinti. Teisininkui privalu būti raštingu technologijose, mokėti jomis naudotis, nes tai būtina kasdienėje praktinėje veikloje“, – teigia dr. M. Šimonis.
VDU – išskirtinis tarpdiscipliniškumu
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) teisės doktorantūros studijas baigęs ir savo disertacijos darbą teisingumo kokybei (angl. Quality of justice) dedikavęs teisininkas džiaugiasi įgytomis papildomomis mokslinėmis kompetencijomis, galimybe kooperuotis su kitais mokslininkais profesinėje veikloje, pasitelkti teisės ir kitus mokslus atskleidžiant praktikai reikšmingų problemų sprendimo galimybes.
„Bendraujant su kolegomis iš VDU, atsiskleidė platesnis matymo laukas iš mokslinių perspektyvų, kadangi šis universitetas yra išskirtinis savo tarpdiscipliniškumu ir mokslinės minties atvirumu. Doktorantūros studijos VDU ženkliai prisidėjo prie mokslinių metodų taikymo teisininko darbe, kadangi teisinis argumentavimas turi būti ne chaotiškas, o tikslus ir nuoseklus teisės aiškinimo bei taikymo procesas, kuris būtų ir metodologiškai pagrįstas. Tęstinės universitetinės studijos prisidėjo prie gebėjimo administruoti sudėtingus procesus tiek anksčiau teisėjo, tiek dabar advokato veikloje“, – pastebi dr. Mindaugas Šimonis.
