VDU ŽŪA vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ – sprendimai tvariai kaimo ateičiai

Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks jau dvyliktą kartą organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ (angl. “Rural Development 2025: Resilience to Global Change”). Tai vienas didžiausių universiteto mokslo renginių, kurio ilgametė organizavimo tradicija suteikia tvirtą pagrindą šios konferencijos tikslui – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste. 

Konferencijoje – plati temų įvairovė ir tarpdisciplininis požiūris

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės teigimu, konferencija išlaiko platų tarpdisciplininį profilį, kuris šį renginį daro unikaliu. „Konferencijoje integruojamos ne tik agrarinių mokslų, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir  perspektyvos. Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – sako dr. L. Skauronė ir priduria, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.  

VDU ŽŪA kanclerė, konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė atskleidžia – spalio 1–3 dienomis vyksiantis renginys išsiskiria keliomis naujovėmis. „Šiais metais konferencija integruojasi į Europos tyrimų erdvę per partnerystes su tarptautinėmis organizacijomis. Dvi teminės sekcijos organizuojamos kartu su partneriais. Mokslinė sekcija „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“ organizuojama bendradarbiaujant su Europos agroekologinių tyrimų tinklu AgroServ ERSAC (Prancūzija). Tai Lietuvos mokslininkams, tyrėjams suteikia išskirtinę galimybę integruotis į ES agroekologinių tyrimų ekosistemą. Mokslinė sekcija „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“ organizuojama bendradarbiaujant su Forschungszentrum Jülich (Vokietija), vienu stipriausių taikomojo mokslo centrų Europoje, kuriame atliekami tyrimai, orientuoti į gyvybiškai svarbių išteklių – maisto, energijos ir vandens – tarpusavio sąsajas ir jų suderinimą tvarumo principais. Tai vienas aktualiausių tarpdisciplininių iššūkių tiek Europos, tiek pasauliniu mastu. Ši bendrystė leidžia į konferenciją įtraukti aukšto lygio sisteminius tyrimus ir analitinius metodus, svarbius darnaus išteklių naudojimo politikos formavimui“, – sako prof. dr. A. Miceikienė. 

Atvirumas Europos mokslo erdvei

Tarptautinė renginio organizavimo partnerystė universiteto mokslininkams ir tyrėjams suteikia galimybę prisijungti prie pažangiausių tarptautinių tyrimų, atitinkančių ES strateginius prioritetus ir JT darnaus vystymosi tikslus, užmegzti naujus ryšius bendriems būsimiems tyrimų projektams.Toks tarptautinis bendradarbiavimas organizuojant mokslinę konferenciją „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ taikomas pirmą kartą.

Šiais metais į konferencijos plenarinį posėdį pakviesti aukšto lygio pranešėjai iš 6 šalių: (prof. Erik Dahl Kjær (Danija), prof. Dimitris Tsitsigiannis (Graikija), dr. Morten Hartvigsen (Vengrija), dr. Michel Boër (Prancūzija), dr. Arjens E. J. Vals (Olandija) ir prof. Michael Johns (Švedija). Tradiciškai konferenciją papildys ir svarbi renginio dalis – panelinė diskusija, kurioje dalyvaus ES institucijų bei Lietuvos valdžios ir verslo atstovai.

Atsparumas globaliems pokyčiams – tokia tema kaip pagrindinė šiais metais pasirinkta neatsitiktinai. „Pastaruoju metu pasaulis susiduria su intensyviais ir kompleksiniais pokyčiais – klimato kaita, maisto trūkumu, ekonominiais, geopolitiniais sukrėtimais, technologijų pažanga, socialinėmis transformacijomis ir kt. Šie globalūs pokyčiai tiesiogiai veikia kaimo plėtrą, žemės ūkio veiklą, bioekonomikos verslus, kaimo bendruomenes, todėl kilo būtinybė iš esmės aptarti, kaip prie jų prisitaikyti. Atsparumas čia suvokiamas ne vien kaip išlikimas, bet ir kaip gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, panaudoti savo stiprybes ir atrasti naujus kelius tvarios kaimo plėtros ateities link“, – sako mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.

Pasak organizacinio komiteto pirmininkės dr. L. Skauronės, mokslinei bendruomenei itin svarbu kartu ieškoti holistinių, tarpdisciplininių sprendimų, kurie didintų kaimo vietovių atsparumą minėtiems socialiniams, aplinkosauginiams ir ekonominiams sukrėtimams. „Konferencijos rengėjai – mokslinis bei organizacinis komitetas – siekia suburti mokslininkus, tyrėjus iš įvairių pasaulio šalių, suinteresuotus asmenis, praktikus iš ES ir Lietuvos aptarti, kaip kaimo vietovėms ne tik išgyventi, bet ir klestėti pokyčių laikotarpiu. Toks teminis laukas šiandien yra labai aktualus ir leidžia tęsti ankstesnių konferencijų diskusijas nauju kampu“, – priduria organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė.  

Mokslo renginiui – globalus matomumas

Tarptautiniame renginyje dalyvių laukia trijų dienų veiklų programa, kurioje planuojama nagrinėti platų klausimų spektrą, susijusį su kaimo plėtra, žemės ūkio ir bioekonomikos stiprinimu globalių pokyčių sąlygomis. Plenarinės sesijos metu užsienio mokslininkai, ekspertai pristatys unikalius mokslinius požiūrius, aptars bendrus iššūkius ir galimus sprendimus įvairiose srityse – nuo žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės iki miškų, technologijų ir ekonomikos bei vadybos. Vėliau mokslinės konferencijos dalyviai pasiskirstys į 4 temines sekcijas, kuriose pranešimus skaitys mokslininkai, jaunieji tyrėjai iš daugelio šalių, pristatydami naujus, aktualius tyrimų rezultatus. Pagrindinės konferencijos sekcijos ir tematikos: Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo, Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą; Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos; Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui.

„Kiekvienoje iš šių sekcijų planuojamos aktyvios mokslinės diskusijos. Sekcijose šiais metais tikimasi sulaukti dalyvių iš daugiau nei 20 šalių, kurie pristatys apie 160–180 mokslinių pranešimų. Šiuo metu aktyviai vyksta dalyvių registracija. Konferencijos sekcijose tradiciškai vyks ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turės galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galės tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip bus aptariami ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas“, – detalizuoja dr. L. Skauronė.   

Konferencija tradiciškai suburia dalyvius iš įvairių pasaulio šalių, todėl ir šie metai – ne išimtis. 2023 m. vykusioje konferencijoje „Kaimo plėtra 2023: bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ dalyvavo daugiau kaip 350 mokslininkų ir tyrėjų iš 20 šalių. Iš viso (įskaitant ir verslo-mokslo forumą) gyvai dalyvavo apie 454 žmones, tai parodė didelį tarptautinį susidomėjimą šiuo mokslo renginiu.

Pasak mokslinio komiteto pirmininkės prof. dr. A. Miceikienės, šiais metais konferencijoje tikimasi dar gausesnio būrio užsienio dalyvių – tiek mokslininkų, tiek praktikų. „Pasirinktos temos aktualumas tarptautiniu mastu leidžia prognozuoti dar didesnį mokslo bendruomenės susidomėjimą bei aktyvumą. Šiuo metu į konferenciją aktyviai registruojasi mokslininkai ir tyrėjai iš įvairių pasaulio šalių (Albanija, Belgija, Burundis, Estija, Ispanija, Indija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Latvija, Lenkija, Marokas, Mozambikas, Nigerija, Pakistanas, Pietų Afrika, Portugalija, Sakartvelas, Slovakija, Suomija, Švedija, Ukraina ir kt.) mokslo institucijų. Prie šių metų mokslo renginio tarptautiškumo didėjimo prisidės ir minėtas bendradarbiavimas su AgroServ tinklu bei Forschungszentrum Jülich  taikomųjų mokslinių tyrimų centru – planuojama, kad tai pritrauks daugiau dalyvių iš Europos, kitų pasaulio žemynų mokslinių institucijų. Taip pat plenarinio posėdžio pranešėjai iš skirtingų Europos šalių suteiks renginiui globalų matomumą“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.  

Teorinės įžvalgos virsta praktika

Tarptautinėje konferencijoje vyksiančios diskusijos tiesiogiai siejasi su praktinių sprendimų paieška kaimo plėtros ir politikos formavimo srityse. Konferencijoje tradiciškai vyks politikos, verslo ir mokslo atstovų panelinė diskusija. Šių metų panelinės diskusijos tema „Naujoji bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis kuriant inovatyvią biologinę pramonę“. Planuojama aptarti ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimą, svarbiausias Europos bio-pramonės tendencijas, Lietuvos būsimos bioekonomikos strategijos rengimo gaires, ir tai, kokį vaidmenį galėtų atlikti Lietuva, plėsdama inovatyvių bioproduktų gamybą. Diskusijoje planuoja dalyvauti įvairių politikos grandžių atstovai – laukiama Europos Komisijos atstovo, taip pat Europos asociacijos – Biologinės pramonės konsorciumo (BIC), atstovaujančio įvairiems sektoriams, apimantiems visas biopramonės vertės grandines, atstovo, LR Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų viceministrų, stambių bioekonomikos įmonių („Pienas LT“, „Roquette“) vadovų ir kt.

Organizacinio komiteto pirmininkės dr. L. Skauronės teigimu, itin svarbu tai, kad konferencijoje gimstančios įžvalgos neliktų vien teorinės. „Remiantis konferencijoje pristatomais tyrimų rezultatais, rengiamos įrodymais grįstos išvados ir rekomendacijos nacionalinėms institucijoms įvairiose srityse – kaimo plėtros, bioekonomikos, agroekologijos, klimato kaitos politikos ir kt. Tokios rekomendacijos pasiekia atsakingas ministerijas, savivaldybes ar kitas organizacijas, prisidėdamos prie strateginių sprendimų formavimo. Pavyzdžiui, ankstesnėse konferencijose parengtos išvados buvo naudingos rengiant tam tikras kaimo plėtros priemones, Lietuvos BŽŪP strateginį planą ar bioekonomikos skatinimo priemones“, – vardija dr. L. Skauronė.

Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus spausdinami konferencijos Proceedings leidinyje, indeksuojamame tarptautinėse duomenų bazėse, mokslinės paieškos sistemose: „Academic Search Ultimate“ (EBSCO), „Lituanistika“, „Crossref“, „Google Scholar“, BASE, CORE, „Dimensions“, „OpenAlex“, „ScienceGate“, „Scilit“ ir kt.). Daugiau informacijos apie mokslinių straipsnių rengimą, pateikimą ir publikavimo galimybes.

Tai užtikrina, kad idėjos turi galimybę sklisti plačiau – su jomis gali susipažinti ne tik mokslininkai, bet ir politikos formuotojai bei visuomenė. Taip pat šios konferencijos dėka užsimezgę ryšiai su tarptautiniais tyrimų tinklais sudarys prielaidas bendriems moksliniams tyrimams, kurie duos naujų duomenų ir sprendimų ateityje. 

VDU ŽŪA organizuojamai tarptautinei mokslinei konferencijai suteikia išskirtinį akademinį svorį 

„Konferencija organizuojama VDU Žemės ūkio akademijoje – mokslo institucijoje, kuri 2024 m. minėjo 100-mečio veiklos jubiliejų. Todėl ši vieta savotiškai yra ir istorinė, itin tinkama tokio masto bei svarbos renginiui tiek akademine, tiek praktine prasme. VDU ŽŪA yra Lietuvos agrarinio mokslo pavyzdys ir bioekonomikos tyrimų lyderė, tad konferencijos tematika čia randa natūralią namų aplinką. Šis renginys tiesiogiai prisideda ir prie universiteto strateginių tikslų – stiprinti mokslo kokybę, tarptautinį bendradarbiavimą, kurti globalius tinklus ir skatinti darnią plėtrą. Tad VDU ŽŪA erdvė suteikia akademinį svorį konferencijai, kadangi jos dalyviai diskusijas ves vietoje, kur susijungia inovacijos, tradicijos ir atsakingas požiūris į tvarią kaimo ateitį. Renginio dalyviai, iš užsienio šalių atvykę į Akademiją, taip pat turės galimybę susipažinti su modernėjančia universiteto infrastruktūra. Taip pat konferencijos dalyviams bus organizuojamos kultūrinės išvykos – spalio 2 d. numatytas Kauno miesto lankymas, o spalio 3 d. planuojama kultūrinė išvyka į Birštoną. Šios patirtys svečiams leis susipažinti su unikaliais, praktiniais Kauno miesto ir regiono turizmo pavyzdžiais. Kultūrinės priemonės neabejotinai skatins įvairių šalių mokslininkų, tyrėjų komunikaciją neformalioje aplinkoje, kuri yra būtina tvariam mokslinės partnerystės formavimui“, – teigia organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė. 

SVARBI INFORMACIJA

2025 m. spalio 1–3 d. mokslininkai, tyrėjai, doktorantai, studentai, praktikaikviečiami aktyviai dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“, vyksiančioje VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

2025 m. spalio 1 d. po konferencijos plenarinio posėdžio vyks panelinė diskusija „Naujoji ES bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis vystant inovatyvią bio-pramonę“ (angl. The new Bioeconomy Strategy: European goals and Lithuania’s contribution in developing innovative bio-based industry).

Daugiau informacijos apie renginį

Registracija į konferenciją vyksta iki rugpjūčio 31 d.

Išsami konferencijos programa VDU ŽŪA tinklalapyje bus patalpinta rugsėjo mėnesį.

Konferencijos puslapis – www.ruraldevelopment.lt 

Renginio organizatoriai: