Veidas, kurio nesitikėjote pamatyti: sostinė atveria socialinio būsto realybę 

Žodžių junginys „socialinio būsto gyventojas“ daugumai Lietuvos žmonių kelia ne visada teigiamas asociacijas. Šių metų kovą atliktos apklausos duomenimis, 35 proc. respondentų pirmiausia pagalvoja apie sunkią finansinę būklę ar mažas pajamas gaunančius asmenis, o beveik kas dešimtas (8 proc.) šį terminą sieja su  asocialiu gyvenimo būdu.

Šiuo metu pagalbą būstu Lietuvoje gauna įvairios socialinės grupės – nuo gyventojų su negalia iki be tėvų globos likusių vaikų, senjorų ar nelaimių ištiktų šeimų. Tai gali būti žmonės, kurie visą gyvenimą mokėjo mokesčius, dirbo, tačiau vieną dieną neteko visko, sako savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė.  

„Lietuvoje esame matę ne vieną tragediją, kai žmonės netenka namų visiškai ne dėl savo kaltės. 2024 m. sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškių g. 101 daugiabutyje įvykęs sprogimas akimirksniu sugriovė dalį pastato ir visiškai sunaikino kai kuriuos butus. Gyventojai, likę be pastogės, tą pačią dieną buvo skubiai apgyvendinti savivaldybės suteiktame viešbutyje. Vėliau jiems buvo skirtas socialinis būstas, kuris tapo laikina stotele iki tol, kol daugiabutis buvo sutvarkytas ir vėl pritaikytas gyventi. Tokiose situacijose socialinis būstas tampa gyvybiškai svarbia pagalbos priemone, padedančia žmonėms atsitiesti po nelaimės ir atgauti bent dalį prarasto saugumo jausmo“, – komentuoja R. Žibelienė.  

Nors, remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis, socialinis būstas dažniausiai suteikiamas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, dalis visuomenės vis dar įsivaizduoja, kad juose gyvena tik nedirbantys ar vengiantys atsakomybės žmonės.  2025 m. kovą atlikta apklausa atskleidė, kad 10 proc. respondentų apie socialinio būsto gyventoją galvoja kaip apie „vargšą, kuriam reikia pagalbos“, o dar 9 proc. apklaustųjų šį terminą sieja su tingėjimu ar nenoru dirbti.

„Šie apklausos rezultatai puikiai iliustruoja, kad stereotipai vis dar stiprūs. Tai, kaip visuomenė mato socialiniame būste gyvenančius žmones, ir realybė dažnu atveju yra kardinaliai kitokia. Socialinio būsto prireikia ir žmonėms su negalia, ir patyrusiems gyvenimo išbandymų“, – sako R. Žibelienė.  

Siekiant laužyti stereotipus, šį rudenį Vilniuje prasideda socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“, kurios pirmasis etapas kvies vilniečius pažvelgti į socialinio būsto gyventojus be išankstinių nuostatų.

„Socialinio būsto gyventojas – tai ne stereotipas, o žmogus su savo istorija. Jis gali būti tavo kaimynas, kolega ar draugas. Kiekvienas mūsų gali susidurti su sunkumais, kai reikia prašyti pagalbos. Padėdami žmonėms, norime suteikti jiems ne tik pastogę, bet ir emocinį palaikymą, tad tikime, kad ši socialinė kampanija leis kitaip pažvelgti į socialinio būsto gyventojus ir keisti išankstines nuostatas“, – sako R. Žibelienė.  

Kampanijos „(Ne)svetimas kaimynas“ pirmojo etapo metu visą rugsėjį sostinėje bus pristatyta plakatų serija – dirbtinio intelekto sukurtas „mitinis“ socialinio būsto gyventojas kartu su tikro žmogaus fotografija. Plakatai bus rodomi visuose Vilniaus miesto skaitmeniniuose reklamų ekranuose, taip pat bus platinami socialiniuose tinkluose.  

Vėliau kampaniją tęs dokumentinių vaizdo istorijų ciklas, o miesto centre bus įrengta interaktyvi instaliacija, kur praeiviai galės pakelti telefono ragelį ir išgirsti tikras, jautrias socialinio būsto gyventojų gyvenimo istorijas.  

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užakymu „Spinter tyrimai“ kovo 18-28 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.