Vėluoju, gimdau, turiu pavedžioti šunį – kas pateisina greičio viršijimą?

Rudens pradžia Lietuvos keliuose dažnu atveju primena chaosą: visi skuba, vėluoja, ieško trumpesnio kelio. Tačiau retas pripažįsta, kad per didelis greitis – tai sąmoningas pasirinkimas. Dažniausiai girdimi tie patys pasiteisinimai – „vėlavau“, „kelias buvo tuščias“, „važiavau kaip visi“. Šios frazės jau seniai tapo vairuotojų folkloru, tačiau policija primena – jos eismo saugumui įtakos neturi, todėl nepadės išvengti ir atsakomybės. Netinkamai pasirinktas greitis išlieka viena dažniausių avarijų priežasčių. Policijos departamento duomenimis, šių metų vasarą eismo įvykių dėl saugaus greičio nepasirinkimo užfiksuota 174. O kiek tokia statistika virsta žalų atlyginimu – ir ar visada už jas sumoka draudimas?

Iliuzija, kainuojanti tūkstančius 

Pasak Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, greitis dažniausiai viršijamas esant geroms vairavimo sąlygoms, kai eismas suintensyvėja – dienos metu ir šiltuoju metų laiku. Vairuotojai įsitikinę, kad sausa, gerai matoma kelio danga „leidžia” važiuoti greičiau – neretai gerokai greičiau, nei numato kelio ženklai. Tačiau fizikos neapgausi – net ir keli papildomi kilometrai per valandą stabdymo kelią pailgina metrais, kurie gali tapti lemtingi.

„Kiekvienoje situacijoje viršytas greitis sukuria vis kitą riziką. Miestuose jis pavojingiausias pėstiesiems – pėsčiųjų mirties rizika yra 4–5 kartus didesnė, kai smūgio greitis siekia 50 km/val., palyginti su 30 km/val. Būtent dėl to mažesnės greičio ribos plačiai diegiamos gyvenamuosiuose rajonuose. Tuo tarpu užmiestyje didžiausią pavojų kelia didelis greitis, išvažiavimas iš kelio ar priešpriešiniai susidūrimai“, – sako R. Matonis.

Pasak Mindaugo Balinsko, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo, eismo įvykių, susijusių su greičio viršijimu, žalos dydis dažniausiai būna gerokai didesnis nei kitų eismo įvykių atveju – neretai automobiliai sugadinami nepataisomai, o tipinis nuostolis siekia 5–10 tūkst. eurų.

„Net ir, atrodytų, nedidelis greičio viršijimas pakeičia avarijos eigą – smūgis tampa daug stipresnis, o sustabdyti automobilį darosi gerokai sunkiau. Greitis ne tik padidina žalas – jis gali apversti aukštyn kojomis ir klausimą, kas laikomas kaltu“, – pabrėžia M. Balinskas.

Turėjo mokėti draudimas, bet sumokėjau pats

„Įsivaizduokite situaciją: pagrindiniu keliu važiuoja automobilis 100 km/val. greičiu, nors leistinas greitis – 50. Iš šalutinio kelio išsuka kitas automobilis ir jie susiduria. Pagal taisykles kaltas atrodytų tas, kuris išsuko. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėja, kad dėl smarkiai viršyto greičio išsukęs vairuotojas realiai neturėjo galimybės laiku pamatyti atvažiuojančio automobilio, o kitas – sustabdyti. Tuomet kaltė gali būti pripažinta greitį viršijusiam vairuotojui. Ši hipotetinė situacija parodo, kad greitis gali nulemti ne tik avarijos mastą, bet ir tai, kam galiausiai priskiriama kaltė“, – aiškina M. Balinskas.

Tokios ir panašios situacijos vairuotojui dažnai kainuoja ne tik nervus, bet ir daug laiko – tyrimai, teismai, ginčai. O galiausiai per didelis greitis paplonina ir piniginę.

„Vairuotojai vis dar tiki, kad draudimas visais atvejais padengs jų padarytą žalą. Tačiau jei nustatomas chuliganiškas vairavimas, išmoką nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygina, bet vėliau regreso tvarka pinigus susigrąžina iš kaltininko“, – primena ekspertas.

Nesvarbu kiek „spaudžiame“ – susitinkame prie to paties šviesoforo

Per didelis greitis, nesaugūs lenkimai – o po kelių šimtų metrų visi vis tiek sustojame prie to paties šviesoforo. Tokį elgesį dažniausiai išprovokuoja tie patys pasiteisinimai. Policija sako, kad vairuotojų argumentai nesikeičia: „skubėjau“, „vėlavau“, „važiavau su srautu“, „kelias buvo tuščias“.

„Skubėjau, vėlavau“ – šitaip dažnai aiškinasi vairuotojai, nors pakaktų penkiomis minutėmis anksčiau išvažiuoti iš namų. Ryte dažnai norisi dar kartą atidėti žadintuvą, susirasti tą tobulą drabužių derinį ar ramiai išgerti kavos puodelį. Tačiau tokios, atrodytų, nekaltos minutės vėliau gali kainuoti brangiai – nuo baudos už greičio viršijimą iki sutrikdytos sveikatos avarijos metu.

Kitas dažnas pasiteisinimas – „važiavau su srautu“. Tačiau „visi“ neretai irgi viršija greitį. Todėl spidometras, o ne kaimyninio automobilio bagažinė, turėtų būti jūsų kelionės orientyras.

Pasakymas, kad kelias buvo tuščias, dar nereiškia, jog jis saugus. Priešingai – kai nėra kitų automobilių, atsiranda pagunda „spausti“ greičiau, bet būtent tada kiekviena klaida gali kainuoti daug brangiau. Tokiose situacijose pravartu pasitelkti tai, ką jau turite: greičio palaikymo sistemą, įspėjimus apie jo viršijimą telefone ar telematikos sprendimus, kurie padeda stebėti vairavimo įpročius. Šios priemonės padeda išlaikyti pastovų važiavimo tempą ir primena, kada greičio pedalą verta spausti švelniau.

Trys paprasti žingsniai

Ekspertai dalijasi trimis paprastais žingsniais, kad nereikėtų nei viršyti greičio, nei ieškoti tam pasiteisinimų, nei dėl to patirti žalos.

1. Planuokite laiką iš anksto. Jei skubate, natūraliai kyla noras spausti greičiau. Išvykite keliomis minutėmis anksčiau – taip išvengsite streso ir neturėsite poreikio viršyti leistino greičio.

2. Stebėkite kelio ženklus ir spidometrą. Net ir gerai pažįstamose vietose greičio ribojimai gali skirtis. Įprotis reguliariai žvilgtelėti į spidometrą padeda pastebėti, ar greitis „neužaugo“ nepastebimai.

3. Pasitelkite technologijas. Daugelis automobilių ar navigacijos programėlių turi greičio ribojimo perspėjimus. Įjunkite šią funkciją – garsinis ar vizualinis signalas primins, kai viršijate leistiną greitį. Vis labiau populiaresni tampa ir telematikos sprendimai, leidžiantys stebėti vairavimo įpročius bei gauti asmeninius patarimus.