Spaudos centras
Spaudos centras
Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.) labai žalingas drugys, Lietuvos miškuose kenkiantis spygliuočiams. Masinio išplitimo ir kenkimo židiniai miškuose kyla kas keliolika metų. Židiniai anksčiau kildavo eglynuose, dabar jau kelis dešimtmečius drugys adaptavosi kenkti pušynams. Masinio išplitimo metu verpiko vikšrai gali nugraužti visus medžio spyglius, taip pat viršūninių ūglių pumpurus. Dėl masinio spyglių netekimo eglynai išdžiūsta. Netekę spyglių pušynai labai apsilpsta, bet nedžiūsta, jeigu po nugraužimo jų neužpuola medžių liemenų kenkėjai.
Siekiant savalaikiai pastebėti verpiko vienuolio masinio pagausėjimo pradžią, Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos skyrius kasmet atlieka kenkėjo populiacijos monitoringą. Jis vykdomas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamos teritorijos pušynuose, kuriuose prasidėdavo šio kenkėjo masinio išplitimo pirminių židinių formavimasis. Monitoringo metu 2025 m. rugpjūčio 5-6 d. pastoviuose apskaitų taškuose Ančios, Kapčiamiesčio ir Leipalingio girininkijose buvo apžiūrėta 1170 pušų kamienų, ant jų ieškant drugio lėliukų, šviežių išnarų ar drugių suaugėlių.
Monitoringo duomenys rodo, kad apskaitos vietose verpiko vienuolio kiekis (vidutinė gausa ant medžio, vnt.) šiais metais nežymiai padidėjo (1 pav.): 2025 m. rasta 0,03±0,01 vnt./medžiui, 2024 m. buvo 0,02±0,01 vnt./medžiui. Taip pat nežymiai padidėjo kenkėjo sutinkamumas ant medžių: 2025 m. su kenkėju rasta 3 % medžių, 2024 m. buvo 2 % medžių nuo visų apžiūrėtų.
Remiantis monitoringo duomenimis, prognozuojama, kad 2026 m. nesusidarys verpiko vienuolio masinio išplitimo židiniai pirminio pagausėjimo vietose VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje, o dėl kenkėjo veiklos medynų medžių lajų defoliacija neviršys 10 procentų. Naikinamųjų priemonių taikyti nereikės.
Artimiausi verpiko vienuolio židiniai buvo susidarę 2018-2020 metais. 2018 m. Kuršių nerijoje drugelio vikšrai 190,3 ha plote pušų spyglius nugraužė 58 % intensyvumu. Lazdijų rajone tuomet pušynų lajų dar nepakenkė, bet apie 2000 ha plote buvo nustatytas žymus kenkėjo skaitlingumo pagausėjimas. 2019 m. verpikas vienuolis išplito naujuose plotuose ir pakenkimo židiniai apėmė 3423,5 ha pušynų plotą Kuršių nerijoje, Lazdijų ir Varėnos rajonuose, o lajas vidutiniškai pakenkė 63 % intensyvumu. 2020 m. nauji židiniai fiksuoti 27,4 ha plote Kuršių nerijoje ir Šilutės rajono pušynuose, lajas pakenkė 53 % intensyvumu.
Kenkėjo masinio išplitimo židiniai 2019-2020 m. buvo naikinami aviacijos pagalba išpurškiant biologinį selektyvinį preparatą Foray 76B (veiklioji medžiaga Bacilus thuringiensis subsp. kurstaki štamas ABTS-351), norma 2,5 l/ha. Naikinamųjų priemonių taikymo tikslas – sustabdyti verpiko vienuolio židinio plitimą, neleisti kenkėjo vikšrams nugraužti pušų spyglius, išsaugoti medynų stabilumą ir medienos prieaugį, sumažinti galimybę medynuose vystytis pušų antrinių kenkėjų židiniams. 2019 m. kenkėjas naikintas Kuršių nerijos pušynų 460 ha plote, Lazdijų rajone – 2000 ha plote. 2020 m. naikinamosios priemonės taikytos Kuršių nerijoje 2000 ha, Varėnos rajone 1600 ha, Lazdijų rajone 1600 ha plote. Tais pačiais metais kenkėjo didžiausio išplitimo vietose atliktas pakartotinas židinių purškimas 725 ha plote. Verpiko vienuolio masinio dauginimosi židinių naikinimas biologine priemone visais atvejais buvo atliktas laiku, labai kokybiškai ir prisilaikant visų gamtosauginių reikalavimų. Po naikinamųjų priemonių panaudojimo verpiko vienuolio populiacija ženkliai sumažėjo ir stabilizavosi. 2022-2025 metais verpiko vienuolio židinių miškuose nebuvo registruota.
