Spaudos centras
Spaudos centras
Net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų svarbu, ar verslas elgiasi pilietiškai. Šiandien Seime, diskusijoje „Pilietiškumas versle“, pristatyti „Spinter tyrimų“ duomenys rodo, kad į šį faktorių atsižvelgiama ir renkantis prekes ar paslaugas. Vis dėlto tik pusė apklaustųjų sugebėjo įvardyti konkrečių pilietiško verslo atstovų. Advokatų kontoros „TGS Baltic“ inicijuotoje diskusijoje ir buvo aptariami visuomenės lūkesčiai ir verslo atsakomybė.
Pilietiškumas labiausiai pastebimas per krizes
„Šiandien diskutuojame ne tik apie vertybes, bet ir apie tai, kokių veiksmų galime imtis, kad pilietiškumo versle matytume daugiau, – sakė renginio globėjas, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. – Gyvename neužtikrintumo laikotarpiu, kai verslo atsakomybė ir lyderystė tampa itin svarbios. Tą patyrėme prireikus susitelkti koronaviruso pandemijos metu, galime minėti ir naujesnį pavyzdį, kai verslas susibūrė, kad darytų įtaką priimant sprendimus dėl finansavimo valstybės gynybos poreikiams užtikrinimo. Akivaizdu – vis dažniau kalbame ne tik apie pelną, bet ir apie socialines misijas – kaip verslas sprendžia visuomenės problemas. Tikiuosi, kad šiandien atrasime drąsių, ilgalaikių sprendimų, kurie padės pilietiškumui tapti natūralia kasdienės verslo praktikos dalimi.“
Į apskritojo stalo diskusiją susirinko verslo, nevyriausybinio sektoriaus ir valstybės atstovai.
„Pilietiškumas versle – tai ne tik dalyvavimas iniciatyvose ar sąžiningas mokesčių mokėjimas, – atkreipė dėmesį „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis. – Tai daug platesnis reiškinys – jausmas, kad esi savo valstybės šeimininkas, turintis atsakomybę ją puoselėti. Juk verslas, pasirinkdamas vystyti veiklą Lietuvoje, o ne kitose ES valstybėse, irgi prisideda prie šalies augimo. Mūsų tikslas – skatinti diskusiją, kad visuomenė ir verslas matytų vienas kitą ne kaip oponentus, o kaip partnerius, einančius tuo pačiu keliu. Nes ilgalaikėje perspektyvoje būtent pilietiškas, atsakingas verslas kuria valstybės sėkmę.“
Visuomenės apklausoje – lūkesčiai verslui
„TGS Baltic“ užsakymu balandžio mėnesį atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad visuomenė pilietiškumą dažniausiai sieja su įsitraukimu į krizinių situacijų sprendimą (ypač tokių kaip pagalba Ukrainai), socialinėmis kampanijomis bei labdara. Tačiau diskusijos dalyviai akcentavo: pilietiškumas – daug platesnis ir labiau daugiasluoksnis reiškinys.
Visuomenės tyrimas parodė, kad Lietuvos verslo pilietiškumo vertinimo vidurkis siekia 6,0 balo – nei teigiamas, nei neigiamas. Vyrai verslą vertina pozityviau, ypač kalbant apie pagalbą krizės ar ekstremalių situacijų metu. 56 metų ir vyresni gyventojai dažniausiai nežino, kas yra pilietiškas verslas, ir šioje amžiaus grupėje pastebimas prasčiausias suvokimas apie temą. 62 proc. apklaustųjų sako, kad jiems svarbu, jog verslas būtų pilietiškas, bet negalėjo įvardyti nė vienos pilietiškos įmonės.
Didžiųjų miestų gyventojai labiau tiki, kad verslas ekstremalių situacijų metu įsitrauktų ir padėtų. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad jų pilietinės iniciatyvos darbe būtų palaikomos, daugiausia palaikymo tikisi jaunesnioji karta. Vadovai pilietiškumą pirmiausia sieja su parama valstybei krizių metu, lietuviško kapitalo auginimu ir aiškia vieša pozicija svarbiais klausimais.
Diskusijos dalyviai sutarė: norint, kad pilietiškumas versle taptų savaime suprantama norma, reikia daugiau viešo ir garsaus kalbėjimo, gerųjų pavyzdžių viešinimo ir abipusio pasitikėjimo stiprinimo tarp verslo, valstybės bei visuomenės. Kaip pastebėjo renginio dalyviai, pilietiškumas – tai ne pavienės akcijos ar vieši gestai, o ilgalaikiai įsipareigojimai ir atsakinga kasdienė veikla, kuriant geresnę Lietuvą visiems jos žmonėms.