Spaudos centras
Spaudos centras
Susisiekimo ministras ir Aplinkos ministras šiandien patvirtino teisės aktų pakeitimus, kuriais vadovaujantis, inžinerinius tinklus kelio juostoje bus galima tiesti, įgyvendinant Valstybei svarbaus projekto statusą turinčius projektus. Kelių techninio reglamento (KTR) pakeitimai pritaikyti ir Valstybės valdomų įmonių – „Litgrid“ bei ESO projektams, kurie skirti viešajam interesui užtikrinti.
Atsakingoms ministerijoms patvirtinus KTR pokyčius, Valstybei svarbūs projektai ir nauji Valstybės valdomų energetikos įmonių inžinerinių tinklų tiesimo keliuose projektai, bus suderinti nepažeidžiant teisės aktų.Tai turėtų pagreitinti ir palengvinti projektų derinimo procesus tiek kelininkams, tiek energetikams.
Vis tik, atlikus būtiniausius KTR pakeitimus, kol kas lieka neatliepti kitų verslų – saulės, vėjo elektrinių vystytojų, vandentvarkos, telekomunikacijų įmonių, norinčių inžinerinius tinklus tiesti kelių infrastruktūroje, lūkesčiai. Lieka neišspręstas ir senų inžinerinių tinklų iškėlimo iš kelių infrastruktūros finansavimo klausimas – visų senų tinklų iškėlimas iš kelio juostos ir toliau bus kompensuojamas mokesčių mokėtojų pinigais.
„Džiaugiuosi, kad atlikus būtinus teisės aktų pakeitimus uždegta žalia šviesa svarbių Valstybei projektų įgyvendinimui kelių infrastruktūroje, o „Via Lietuva“ – bus įgalinta Valstybei svarbius projektus derinti, nenusižengiant įstatymams. Kad tai svarbu, šiandien savo išvadose pasakė ir STT, atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius korupcinės veiklos požymių ir kaip esminį trikdį įvardinusi – tarpinstitucinio koordinavimo trūkumą Valstybės mastu. Vis tik, reikia suprasti, kad šiuo Kelių techninio reglamento pakeitimu, suteikus išimtinę teisę derinti valstybės valdomų energetikos įmonių projektus, kelių infrastruktūra vis dar lieka neįveiklinta ir uždara visam kitam verslui, o finansinė našta už senų tinklų iškėlimą lieka tik Valstybei“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas. Pasak jo, būtina neatidėliojant prie šių klausimų sugrįžti ir juos spręsti.
Nors kelių remontui ir atnaujinimui trūksta finansavimo, kaštai už seniau keliuose paklotų inžinerinių tinklų iškėlimą šiuo metu tenka tik kelius prižiūrinčiai įmonei „Via Lietuva“, priešingai nei energetikų bendrovės, neturinčiai nei pelno, nei komercinių pajamų. Įstatymais šiuo metu yra apribotos ir „Via Lietuva“ galimybės komercines pajamas gauti. Tad pinigai keliams tiesti, juos rekonstruoti, prižiūrėti, užtikrinti eismo saugą yra skiriami iš Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų, t. y. surenkamų mokesčių mokėtojų pinigų.
Vien 40 km ilgio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos metu, už inžinerinių tinklų iškėlimą ar pertvarkymą „Via Lietuva“ sumokėjo 3,5 mln. Eur. Maždaug tiek pat kainuoja sutvarkyti ir 3 griūvančius tiltus. Šiuo metu 4 iš 10 valstybinės reikšmės kelių ir 124 tiltai Lietuvoje yra blogos būklės. Norint sutvarkyti visus šalies kelius ir tiltus per dešimtmetį reikia maždaug 15 mlrd. eurų investicijų. Vien tik kitąmet šalies keliams finansuoti būtinos investicijos siekia 1,3 mlrd. eurų.
Primename, kad „Teltonika“ skandalo kontekste „Via Lietuva“ buvo įvardinta kaip „nederinanti projekto ir stabdanti investicijų atėjimą į Lietuvą. Apie „Via Lietuva“ „nederinamus projektus“ viešojoje erdvėje pasisakė ir elektros skirstymo ir perdavimo operatorių ir su jų projektais susijusios įmonės. Tačiau suderint šalies teisės aktams prieštaravusių inžinerinių tinklų klojimo kelio juostoje projektų įmonė „Via Lietuva“ iki šiol negalėjo.
Tačiau už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ kartu su akcininku – LR susisiekimo ministerija ėmėsi skubių veiksmų situacijai keisti.
Vienas „Via Lietuva“ siūlymų buvo susijęs su papildomais „Teltonika“ projektuotojų ir projekto vystytojų veiksmais, kad Valstybei reikšmingą projektą būtų galima suderinti. Kitas – buvo nukreiptas į LR Susisiekimo, Energetikos, Aplinkos ministerijas, siūlant apsvarstyti galimybę pakeisti galiojančius teisės aktus, konkrečiai – Kelių techninio reglamento nuostatas, kad kelininkai Valstybei svarbius inžinerinių tinklų projektus kelio zonoje derintų greičiau ir paprasčiau.
Bendrovė nedelsdama kreipėsi į kelius projektuojančius, juos statančius, kelių techninę priežiūrą vykdančius specialistus, kad aptartų kelių infrastruktūros atlaisvinimo pasekmes keliams bei jų plėtrai. Taip pat artimiausiu metu „Via Lietuva“ inicijuos diskusijas su skirtingas verslo šakas vienijančių asociacijų atstovais dėl galimybių atverti kelių infrastruktūrą visoms verslo įmonėms. Bendra diskusija planuojama š. m. gruodžio pradžioje, jos tikslas išgirsti verslo poreikį ateitį į kelių infrastruktūrą ir surasti galimybes ją labiau išnaudoti verslo ir visuomenės reikmėms.
„Šiuo metu kelio zonoje veikla yra draudžiama arba ribojama šalies įstatymų. Tai reiškia, kad Valstybė investavusi į kelių infrastruktūrą praktiškai negauna iš jos jokios grąžos tik patiria vis didėjančius infrastruktūros plėtros ir priežiūros kaštus. Tuo tarpu verslo įmonės priverstos koreguoti ar stabdyti plėtros planus, nes šalies įstatymai neleidžia ar riboja veiklą kelio juostoje. Situacija absurdiška, nes laimėtojų joje nėra“, – sako „Va Lietuva“ vadovas.
„Via Lietuva“ komanda kuria naują, tvarų kelių finansavimo modelį, kuris padėtų šią situaciją išspręsti. Įsigilinusi į užsienio šalių gerąsias praktikas, naują kelių finansavimo modelį „Via Lietuva“ kurti pradėjo prieš pusmetį. Tačiau, kad šis kelių infrastruktūros finansavimo modelis būtų įgyvendintas reikia pakeisti šalies teisinę bazę. Naujam finansavimo modeliui įgyvendinti bendrovė „Via Lietuva“ žada būti pasirengusi jau š. m. pavasarį.
Apie „Via Lietuva“
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams. Vienintelė „Via Lietuva“ akcininkė yra LR Susisiekimo ministerija.