Viceministras, buvęs Estijos kariuomenės vadas ir „Sorainen“ atstovai aptarė verslo vaidmenį gynyboje

Baltijos šalių saugumas šiandien priklauso ne vien nuo kariuomenės pajėgumų – vis svarbesnį vaidmenį įgauna verslas ir visuomenė. Apie tai, kad regiono gynyba turi būti grindžiama bendru veikimu ir glaudžiu valstybės bei privataus sektoriaus bendradarbiavimu, rugsėjo 4 d. Vilniuje kalbėjosi tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ surengtos diskusijos dalyviai – buvęs Estijos kariuomenės vadas, Europos Parlamento narys, atsargos generolas Riho Terras, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, „Sorainen“ įkūrėjas, vyresnysis partneris Aku Sorainen, įmonės „Scalewolf“ vadovas Edvinas Kerza bei diskusiją moderavęs „Sorainen“ partneris, gynybos sektoriaus grupės vadovas Evaldas Dūdonis.

Verslo ir valstybės partnerystės svarba

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas akcentavo Suomijos patirtį, iš kurios galima daug pasimokyti: nuo karinio rezervo formavimo iki verslo įtraukimo į pasirengimą krizėms. „Verslo atveju, svarbiausia klausti, kaip galime pasirengti, prisidėti ir būti naudingi“, – sakė viceministras.

Diskusijoje ypatingas dėmesys skirtas teisininkų galimybėms prisidėti prie gynybos. 30-metį mininčios teisės firmos „Sorainen“ įkūrėjas A. Sorainen priminė, kad prasidėjus karui prieš Ukrainą, jis pats Estijoje inicijavo siūlymus dėl visuomenės įtraukimo ir ginklų įsigijimo liberalizavimo. „Šis karas parodė, kad net labai specifinės grupės, tokios, kaip ūkininkai, turintys traktorių, gali būti naudingi. Todėl siekiame atrasti ir teisininkų rolę, galbūt net, bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis, vystyti pilotinį projektą,“, – teigė jis.

Investicinio fondo „Scalewolf“, investuojančio į dvigubos paskirties technologijų vystymo bendroves, vadovas E. Kerza pabrėžė, kad gynybos pramonė susiduria su pertekliniu reguliavimu. „Net paprastos paslaugos, tokios, kaip banko sąskaitos atidarymas, užtrunka savaitėmis. Jeigu gynyba yra prioritetas, turėtume grįžti prie praktikos, kai tokias sąskaitas atidaro galbūt net Lietuvos bankas“, – siūlė jis.

Psichologinės gynybos svarba

Dalyviai diskutavo ir apie tarptautinės teisės taikymą krizių metu. Pastebėta, kad kol demokratiškas pasaulis vadovaujasi taisyklėmis, tuo metu šalys agresorės jas laužo. Todėl svarbu įvertinti, kaip karo sąlygomis galėtų kisti teisės normos ir kokie veiksmai būtų laikomi pateisinamais.

Atsargos generolas R. Terras pabrėžė, kad pasirengimui krizėms būtini ne tik karinė galia, finansinis pagrindas, bet ir psichologinis atsparumas. „Ne ką mažiau svarbi yra psichologinė gynyba – tikėjimas savo valstybe, tarptautinis pripažinimas, sąjungininkų parama ir kova su propaganda“, – atkreipė dėmesį atsargos generolas.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad ypač pastarasis dešimtmetis buvo esminis gynybos stiprėjimo laikotarpis Baltijos regione. Didėjant biudžetams, augant pramonės vaidmeniui ir stiprėjant visuomenės atsparumui, būtina užtikrinti dar glaudesnį valstybės, verslo ir teisės ekspertų bendradarbiavimą. „Baltijos šalių vienybė gynybos srityje – ne tik siekis, bet ir būtinybė regiono saugumui. Turiu svajonę, kad žodis „gynyba“ taptų Baltijos šalis vienijančiu žodžiu, ir visos trys valstybės šią sritį matytų vieningai ir dirbtų išvien“, – pabrėžė „Sorainen“ partneris E. Dūdonis.